Tarp radinių – iš stiebinio eraičino pinti batai ir krepšiai, dirbiniai iš odos ir audinių, arbaleto varžtas. Šių daiktų tyrimai parodė, kad lizdai yra išlikę bent nuo 13 a., o seniausias artefaktas – daugiau nei 700 metų senumo sandalas.
Atradimai buvo paskelbti žurnale „Ecology“ ir, kaip pažymėta straipsnyje, avėdrų lizduose kaupiasi daugybė archeologinių artefaktų, kurių tyrimas gali suteikti vertingos istorinės ir etnografinės informacijos.
Plėšrieji paukščiai dažnai užima tuos pačius lizdus daugelį kartų. Pavyzdžiui, Grenlandijoje yra medžioklinių sakalų (Falco rusticolus) lizdas, kuris buvo naudojamas mažiausiai 2500 metų. Tokie lizdai yra vertingas informacijos šaltinis ornitologams.
Per ilgus metus juose ir šalia jų susikaupia didelis kiekis statybinių medžiagų ir įvairių atliekų (liekanų, išmatų, plunksnų ir kiaušinių lukštų), kurių analizė leidžia suprasti, kaip laikui bėgant keitėsi tam tikrų paukščių rūšių skaičius, jų mityba ir aplinkos sąlygos.
Antoni Margalida ir jo kolegos parodė, kad plėšriųjų paukščių lizdų tyrimas gali būti naudingas ne tik ornitologams, bet ir archeologams. Tyrėjų dėmesio centre atsidūrė avėdros – labai dideli plunksnuočiai maitėdos, kurie maitinasi dvėseliena ir mirusių gyvūnų kaulais.
„Tai gali suteikti mums informacijos apie tai, kaip žmonės rengėsi, kaip medžiojo ir kokios naminės bei laukinės rūšys buvo gausiausios ekosistemoje“, – sakė A.Margalida.
Šie paukščiai stato didžiulius lizdus iš šakų (ir dažnai iš antropogeninės kilmės medžiagų, pavyzdžiui, virvių ar audinio gabalų) urvuose arba uolų karnizų pakopose. Kadangi tokios vietos yra gerai apsaugotos nuo lietaus ir sniego, avėdrų statiniai ir juose susikaupę maisto likučiai ilgą laiką gerai išsilaiko.
Nuo 2008 iki 2014 metų Margalida ir jo bendraautoriai išanalizavo 12 labai senų avėdrų lizdų turinį. Visi jie buvo pietų Ispanijoje. Barzdotieji šiame regione išnyko prieš 70–130 metų, tačiau daugelis jų lizdų išliko iki mūsų dienų.
Iš viso tyrėjai iš ištirtų statinių išėmė 2483 daiktus. Daugiausia tai buvo maisto likučiai, kuriuos avėdros atnešdavo savo palikuonims: 2117 gyvūnų kaulų, 86 kanopos ir 11 vilnos gabaliukų.
Be to, lizduose buvo rasta 43 kiaušinių lukštų fragmentai, likę po jauniklių išsiritimo. Dar 226 objektai buvo antropogeninės kilmės: 25 dirbiniai iš stiebinio eraičino (įskaitant batus, krepšius, arklių pakinktus ir lankų elementus), 72 odos dirbinių fragmentai ir 129 audinio gabalai.
Greičiausiai avėdros juos naudojo kaip statybinę medžiagą. Atskirai autoriai mini arbaleto strėlę, rastą viename iš lizdų. Paukščiai ją naudojo statybai vietoj šakos arba paėmė ir atnešė jaunikliams kartu su negyvo gyvūno liekanomis.
„Žinojome, kad avėdros yra rūšis, galinti nešti daiktus į savo lizdą statybai, bet mus nustebino rastų daiktų skaičius ir jų amžius“, – sakė pagrindinis autorius A.Margalida.