Stebimi jie ir per pavasarinę migraciją, bet nepalyginamai rečiau nei priešmigracinių klajonių laikotarpiu, kai, prieš pasileisdami skristi žiemoviečių kryptimi, paukščiai pasklinda visomis kryptimis, įskaitant net visiškai priešingą migracijai kryptį. Tai iš kur tie paukščiai atskrenda į Lietuvą?
Šių paukščių veisimosi arealas apima didžiulę Eurazijos teritoriją nuo Centrinės Europos iki Jakutijos ir Baikalo ežero Azijoje. Organizacijos „BirdLife Hungary“ duomenimis, jie gausiausiai, apie 40 proc. visos Europos populiacijos, peri Vengrijoje. Gana gausiai peri ir Rumunijoje, o koks jų perinčios populiacijos dydis bent jau Europinėje Rusijos dalyje, daugiau ar mažiau tikslių duomenų nėra.
Pirmas žinomas žieduoto raudonkojo sakalo aptikimas Lietuvoje registruotas 2022 m. rugpjūčio 16 d. netoli Palangos. Tai buvo pirmametis (išperėtas 2022 m.) paukštis, žieduotas Vengrijoje. Deja, identifikuoti visą to paukščio žiedo įrašą nepavyko, todėl tiksli jo žiedavimo Vengrijoje data ir vieta nežinomos.
Antras žinomas žieduoto raudonkojo sakalo (jis paženklintas standartiniu metaliniu ir spalviniu žiedu) aptikimo Lietuvoje atvejis buvo 2025 m. rugsėjo 10 d. Baldegių kaime, Kelmės rajone. Šį paukštį aptikto Vygantas Karnauskas ir Antanas Kasparavičius, kuriems už aptikimo duomenų pateikimą dėkoja Lietuvos paukščių žiedavimo centras.
Tas paukštis, dar neskraidantis jauniklis, buvo žieduotas 2025 m. liepos 14 d. taip pat Vengrijoje, Sarkeresztur vietovėje (47°š. pl., 18°31’ r. ilg. Fejėro medė). Atstumas nuo žiedavimo vietos iki aptikimo vietos 993 km, kryptis (azimutas) nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą 18°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 58 d.
Abu Lietuvoje aptikti Vengrijoje žieduoti raudonkojai sakalai, pirmamečiai paukščiai, aptikti priešmigracinių klajonių laikotarpiu toli į šiaurę nuo vietų, kuriose jie buvo sužieduoti. Šie du aptikimai tikrai nereiškia, kad priešmigracinių klajonių laikotarpiu Lietuvoje būna tik individai iš Vengrijos.
Nėra jokių abejonių, kad tarp jų tikrai būna individų ir iš kitų Europos valstybių (Bulgarijos, Rumunijos, Ukrainos, Rusijos Europos dalies). Tai, kad šie abu paukščiai yra iš Vengrijos, priežastis aiški – Vengrijoje yra ne tik gausiausia jų populiacija Europoje, bet ten jų ir sužieduojama nepalyginamai daugiau nei kitose Europos valstybėse. Vengrijoje žieduotų raudonkojų sakalų aptikimų vietos priešmigracinių klajonių laikotarpyje parodytos žemėlapyje.
Raudonkojai sakalai yra tolimieji migrantai – visi jie žiemoja Pietų Afrikoje, nepalyginamai mažesnėje teritorijoje lyginant su jų perėjimo arealu. Žiemovietėse būna būriais, o jų migracija į žiemovietes ir atgal į perimvietes yra kilpinė (angl. loop migration). Tai reiškia, kad į žiemovietes ir atgal į perimvietes jie migruoja skirtingais maršrutais – į žiemovietes daugiau rytine Afrikos dalimi, o atgal, į perimvietes, kaip nebūtų keista, ilgesniu maršrutu – daugiau per Vakarų Afriką.
Per Viduržemio jūrą ir Sacharos dykumą gali perskristi be sustojimo, o žiemoja apie 8,5–10 tūkst. km atstumu nuo perėjimo vietų.