„Daugiau nei pusė visų paukščių žūčių įvyksta dėl atsitrenkimo į stiklus. To išvengti padėtų specialios apsauginės plėvelės“, – sako pašnekovas.
Pasak ornitologo, daugiausia paukščių žūsta migracijos laikotarpiu ir tose vietovėse, kur migruojančių paukščių srautai didžiausi – Vakarų Lietuvoje, ypač pajūryje, pamaryje. Žiemą, ieškodami kaip prasimaitinti, paukščiai laikosi arčiau žmonių, todėl žūčių atsitrenkus į langus neišvengiama ir didmiesčiuose.
„Visgi daugiau taip pražuvusių paukščių aptinkama prie nuosavų namų negu prie stiklinių dangoraižių, nes apželdintose sodybose paukščiai randa kuo pasimaitinti, be to, ir žmonės specialiai jiems iškelia lesyklėlių.
Deja, lesalo ar ant medžių arba krūmų likusių uogų priviliotiems sparnuočiams mirtinais spąstais tampa vitrininiai langai, ypač naujos statybos namuose, – pažymi L. Raudonikis. – Kai kurie paukščiai, kuriems būdingas greitesnis pakilimas, žūsta vos atsitrenkę į stiklą, kiti susižeidžia ir nukrenta ant žemės, kur gali tapti lengvu grobiu katėms. Jei susižaloja žiemą, gali sušalti. Norint prie namų džiaugtis paukščių draugija, reikėtų imtis apsaugos priemonių.“
Specialios plėvelės
Per metus milijardas žūstančių paukščių kelia nerimą ir gamtos mylėtojui, langų plėvelių ekspertui, įmonės „Ailuda“ vadovui Aidui Lukui Kolesničenko. Būtent todėl jis ėmėsi ne tik švietėjiškos iniciatyvos apie tai kalbėti su visuomene, bet ir gerokai pasigilinęs rado realią išeitį – specialias austrų gamintojo „BirdShades“ plėveles.
„Poreikis ir pati idėja specialiomis plėvelėmis apsaugoti paukščius nuo atsitrenkimo į langus kilo dėl neabejingų žmonių susirūpinimo. Klijuodami plėveles nuo UV spindulių, matines ar veidrodines plėveles, vis sulaukdavome klausimų, ar yra būdų, kaip apsaugoti paukščius. Dėl į langus besitrankančių sparnuočių kreipdavosi ir nuosavų namų savininkai, ir ugdymo įstaigos (ypač aktualu darželiams ir mokykloms), ir verslai.
Išgirdę besikartojančią problemą, nusprendėme ieškoti sprendimų ir sužinojome apie skaidrias, žmogaus akiai beveik nematomas plėveles, kurios efektyviai apsaugo paukščius, – kalba pašnekovas. – Šių plėvelių idėjos autorė – mokslininkė ornitologė, kuri ne tik išmano paukščių elgseną, bet ir supranta šios problemos mastą.
Bendradarbiaudami sužinojome, kad būtent langai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko žūsta paukščiai visame pasaulyje, – net nuo plėšrūnų nukenčia mažiau. Būdami neabejingi gamtai, džiaugiamės galėdami padėti.“
Svarbu šviesti visuomenę
Pasak A. Kolesničenko, apie pastatų langų ir stiklinių konstrukcijų keliamą pavojų paukščiams yra kalbama nepakankamai: jei į langą atsitrenkęs žūsta vienas paukštelis, neatrodo, kad tai visuotinė problema, bet jei surinktume visos Lietuvos, Europos ar pasaulio duomenis – skaičiai tikrai iškalbingi.
Ornitologų duomenimis, dėl atsitrenkimo į pastatus kasmet žūsta apie milijardas paukščių!
„Siekdami plačiau skleisti žinią apie langų pavojų paukščiams bei būdą juos apsaugoti, Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje įrengsime stendą, kad žmonės pamatytų, kaip atrodo stiklas su užklijuota ir neklijuota plėvele. Viliamės, kad suvokimas, jog ši priemonė nedarko namų ar kitų pastatų fasadų, padės priimti gamtai palankų sprendimą“, – sako įmonės vadovas.
A. Kolesničenko priduria, kad sakalų trafaretų klijavimas ant stiklų nėra pats efektyviausias sprendimas, tačiau jei nėra kitų galimybių, reikėtų pasirūpinti bent jais, nes skaidrus stiklas atspindi dangų ar medžius, todėl paukščiams atrodo kaip kelias pirmyn, kol akimirksniu netampa mirtinais spąstais. Visgi lipdukų per visą stiklinio pastato fasadą nepriklijuosi.
Ieškoma palankesnių sprendimų
„BirdShades“ plėvelė klijuojama išskirtinai ant stiklo iš lauko pusės. Visų langų apsaugoti nebūtina, tik tuos, į kuriuos atsitrenkia paukščiai dėl juose pasirodančio atspindžio. „Nuosavų namų savininkams šie sprendimai yra palankesni finansiškai, nes pakanka apklijuoti vieną ar kelis langus, kur kas didesnis iššūkis valstybinėms įstaigoms, dideliuose pastatuose veikiančioms įmonėms.
Dėl šios priežasties ieškome įvairių sprendimų, konsultuojamės su valdančiomis institucijomis. Viliamės, galbūt pavyktų gauti savivaldybių lėšų pastatų langams bei stiklinėms konstrukcijoms apklijuoti. Kaip vieną iš sprendimų verslams matome ir paskatą iš valstybės papildomais taškais žaliuosiuose pirkimuose. Manau, kad reikia visiems bendrai ieškoti sprendimų, kaip apsaugoti paukščius“, – sako A. Kolesničenko.
„BirdShades“ plėvelės idėjos autorė ir išradėja Dominique Waddoup sako, kad mintis išgelbėti kiek įmanoma daugiau žūstančių paukščių kilo dar studijuojant universitete: „Kiekvieną kartą eidama ilgu stikliniu koridoriumi susidurdavau su atsitrenkiančiais į stiklą paukščiais. Buvau šokiruota, kiek daug paukščių susižaloja arba žūsta atsitrenkę į stiklą. Tai paskatino mane ieškoti šios problemos sprendimo būdų. Rinkoje esantys produktai buvo vizualiai matomi žmonėms ir akivaizdžiai kenkdavo pastatų fasadams, todėl šių sprendimų paklausa buvo maža.
Kadangi esu biologė, pastebėjau, kad paukščiai gali regėti šviesos spektrą, artimą ultravioletiniams spinduliams, kurių žmogaus akis nepastebi. Šis pastebėjimas leido per keturis metus išvystyti produktą, kuris efektyviai apsaugo paukščius nuo žūties, kartu – nekenkia pastatų fasadams, nes žmogaus akis šios plėvelės nepastebi. Vienas pirmųjų šia technologija pasinaudojo Didžiosios Britanijos „The Wildfowl&Wetlands Trust“ gamtos rezervatas. Jame plėvele buvo apklijuoti restorano ir administracinių pastatų panoraminiai langai. Tai leido išsaugoti daugybės šiame rezervate gyvenančių paukščių gyvybes“, – sakė biologė.