Komentatoriams buvo akivaizdu, kad gyvūnas butelyje neatsidūrė pats – talpa užsukta kamšteliu. Tikėtina, kad ten angį įkišo kažkas, norėjęs pasigaminti vadinamojo gyvačių antpilo.
Biologas, herpetologas Gerardas Paškevičius, geriau žinomas Džiunglių žmogaus pseudonimu, patvirtino, kad butelyje išties vienintelė Lietuvoje gyvenanti nuodinga gyvatė ir pridūrė, kad tai – ne tik žiaurus elgesys su gyvūnu, bet ir visiška beprasmybė.
„Labai didelė problema nuo senų laikų, sunku net atsekti, nuo kada, kad pamačius rupūžę ar angį galvojama, kad tą nuodingą sutvėrimą reikia užpilti spiritu. Tada galima tepti, gerti. Vieniems viską pagydo, kitam kažkas pradeda geriau funkcionuoti – kone panacėja. Liaudies medicinos nesąmonės, kuriomis žmonės tiki.
Vidury baltos dienos – katino ir gyvatės mūšis: vieno iš jų pranašumas akivaizdus
Tačiau reikia galvoti logiškai – spiritas veikia kaip dezinfekcinė medžiaga. Jei ten yra kažko, kas mums padėtų geriau funkcionuoti, užpylę spiritu viską pražudėme“, – aiškino biologas.
Jis taip pat priduria, kad tokius „savigydos“ metodus draudžia ir įstatymai.
„Pagautas gyvūnas kenčia ir yra paimamas iš laukinės gamtos, ko daryti jokiu būdu negalima. Tai pažeidžia laukinių gyvūnų naudojimo taisykles. Joks gyvūnas, nei gyvatė, nei varliagyvis, negali būti paimamas iš gamtos – nei auginimui, nei užpilų gaminimui. Be to, tai žiaurus elgesys su gyvūnu“, – pridūrė G. Paškevičius.
Biologas taip pat sako, kad įgrūsti gyvą angį į butelį nėra taip lengva, tad yra tikimybė, kad gyvūnas buvo nužudytas dar prieš tai.
Susiję straipsniai
„Be to, jų gaudymas gali baigtis angies įkandimu. Nebus labai malonu, mirtimi, tiesa, baigtis neturėtų, nebent esate širdininkas, senjoras ar vaikas. Apskritai gaudymas laukinio gyvūno neturi būti traktuojamas kaip norma.
Kai pamatai tokius vaizdus, supranti, kad čia anksčiau lankėsi nelabai išsilavinęs žmogus, tikintis prietarais“, – apie butelį miške išmetusį asmenį pridūrė biologas.
Visgi jis tiki, kad toks elgesys ne visada kyla iš piktos valios. „Tai susiję su žinių, edukacijos stoka, gal žmogus griebėsi šiaudo, gal jau niekas nebepadėjo“, – svarstė G. Paškevičius ir dar kartą pridūrė, kad gydymo metodus geriau palikti medikams.