„Meilė tvyro ore. Geras buvo savaitgalis žalčiams veselioti“, – rašė įrašu su visa gausybe žalčių pasidalijusi Edita.
Biologas, herpetologas Gerardas Paškevičius, geriau žinomas Džiunglių žmogaus pseudonimu, patvirtino, kad įraše – išties geltonskruosčių žalčių „tuoktuvės“.
„Visiškai įprastas reiškinys balandžio-gegužės mėnesiais. Laikas priklauso nuo pavasario, ar anksčiau, ar vėliau prasidėjo. Svarbu, kad temperatūra staigiai šoktelėtų. Tai paskatina greitesnį gyvačių poravimąsi“, – kalbėjo herpetologas.
Žalčių „tuoktuvės“: užfiksuotas vaizdas, kurį pamatyti pasiseka ne kiekvienam
Anot jo, ir šiame įraše galima matyti, kaip patelė vilioja patinus, nes būtent patelės vilioja žalčius.
„Tuo metu patinams visiškai niekas daugiau neįdomu – jie nemedžioja, nesimaitina, juos ir plėšrūnai gali sugauti. Jiems svarbu tik vienas – poravimasis.
Pagal feromonų kvapą galiausiai nuskuodžia prie patelės, o ten – kiti patinai, su kuriais reikia grumtis“, – pasakojo G. Paškevičius.
Jis aiškino, kad žalčiai konkuruodami kelia galvas kuo aukščiau, todėl to nereikia sumaišyti su poravimusi.
Susiję straipsniai
„Kai patinai viens kitą apsiveja ir kyla vis aukščiau, tai grumtynės“, – šyptelėjo biologas.
Poravimasis vyksta ant žemės, paaiškino G. Paškevičius.
„Nors patelę per kartą gali apvaisinti keli patinai, patelė visą sėklą sandėliuoja kišenėlėje ir gali atrinkti, kurio patino sėklą panaudoti apvaisinimui.
Jei būtų nepalankios sąlygos ar pati patelė silpna, gali pasirinkti šiais metais neturėti vados, o tą sėklą laikyti. Kitais metais, net po žiemos miego, jai nebebus būtina poruotis, o ji galės panaudoti sukauptą sėklą. Tai visiškai nereali gyvačių patelių savybė“, – ypatumus pasakojo specialistas.
Kiaušinius, pridūrė G. Paškevičius, patelės deda praėjus keletai mėnesių po apvaisinimo, o žalčiukus išvysti galime rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje.