Žvejų tinkluose šįkart – ne šiaip sau žuvys. Jos keliauja į rankas Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojams, kur pasitarnaus svarbiam tikslui.

Vaduojamos iš tinklų žuvys čia pat apžiūrimos, matuojamos, sveriamos. Tokia stebėsena vykdoma kas mėnesį.

„Tie duomenys surenkami, paskui jie saugomi atskirose duomenų bazėse. Kas nori, gali pasižiūrėti ir galima tada duomenis naudoti ir modeliavimui, ir išteklių vertinimui“, – sako Antanas Kontautas, duomenų rinkimo grupės vadovas.

Tik žiemą, kai spaudžia didelis šaltis arba plaukia lytis, tyrimai neatliekami. Pastarieji leidžia stebėti, kaip žuvys keičiasi – ilgėja ar trumpėja, kaip kinta jų svoris, kokios rūšys dominuoja, jų migracijos kelius.

[[ge:lrytas:lrytas:43120712]]

„Kai turi daugiamečius duomenis, tada gali kažką pasakyti“, – sako inžinierius Edgaras Ivanauskas.

Taip pat mokslininkai aiškinasi žuvų gausą, tankį, biomase, nustato lytį ir brandą, tiria skrandžio turinį laboratorijoje. Ištirtas – utilizuoja.

Į rankas mokslininkams žuvys pakliūna iš 5 stebimų pakrančių – Nidos, Smiltynės, Melnragės, Nemirsetos ir Šventosios.

„Kartais tos vietos truputį pasistumdo, tai būna ir prie Palangos... Priklausomai nuo to, ar pavyksta surasti žvejį, kuris mums padės“, – šyptelėjo A. Kontautas.

[[ge:lrytas:lrytas:43137884]][[ge:lrytas:lrytas:43052104]][[ge:lrytas:lrytas:43105830]]

O štai vienas iš gerųjų ženklų, kurį parodė tyrimai – nerimą kėlusio invazinio juodažočio grundalo populiacija sumažėjo.

Pasirodo, kad invazinius grundalus pamėgo plėšrieji otai, menkės, žuvaėdžiai paukščiai, tokie kaip kormoranai.

„Kai buvo pats pikas grundalų, tai jie labai išėdė visus moliuskus. Kaip būdavo apaugę visi akmenys, dabar jie yra pliki“, – kalbėjo mokslo darbuotojas Marijus Špėgys.

„Dabar liko ketvirtis ar mažiau, lyginant su kokiais 2020 metais“, – pridūrė M. Špėgys.

Dar viena gera žinia – Lietuvos priekrantėje atsirado kelios pageidaujamų žuvų rūšys.

„Atsirado pora rūšių, kurios visai neblogai jaučiasi šiuo metu. Tai yra ir plekšnė, ir šprotas, ir strimelė. O menkė, pavyzdžiui, tai jau penki metai sustabdyta žvejyba, bet žuvies nėra“, – sakė A. Kontautas.

Trūksta ir lietuvių pamėgtų stintų – Palangos šventėje žiemą jų kaina siekė 12 eurų už kilogramą. O štai Klaipėdoje, svarstoma, jas atbaidyti galėjo uosto darbai.

„Galbūt šiemet tiesiog dėl uosto remonto darbų, to molo tvarkymo, galbūt dalis žuvų tiesiog bijojo to triukšmo ir neplaukė į Marias. Pamatysim sekančią žiemą“, – pridūrė A. Kontautas.

Ir nors pastebimos klimato kaitos įtakos žuvų ištekliams mokslininkai esą nefiksuoja, pripažįsta – padėtis prastėja.

„Būtų gerai, kad būtų žuvies ir užtektų visiems jos pasigauti: tiek paukščiams, kormoranams, tiek žmonėms, tiek žvejams verslininkams, tiek žvejams mėgėjams“, – užbaigė A. Kontautas.

Iš Lietuvos pajūrio – ir blogos, ir geros žinios