Šių metų rugsėjo 17 d. departamento pareigūnai, gavę Klaipėdos zoologijos sodo pranešimą apie nugaišusį saugomos rūšies gyvūną, nuvyko į zoologijos sodą įvertinti gyvūno mirties aplinkybių.
Atlikus apžiūrą Klaipėdos zoologijos sodo gyvūnų laikymo vietoje buvo rasta nugaišusi tigro patelė.
Siekiant nustatyti gyvūno žūties priežastį, nugaišęs gyvūnas buvo perduotas Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui. Instituto atliktas patologinis anatominis tyrimas patvirtino, kad tigrė žuvo nuo šautinių sužalojimų.
Patų patelės – naujokės Lietuvos zoologijos sode: fiksuojamas ryškus populiacijos mažėjimas
Gavęs tyrimų rezultatus ir įvertinęs patikrinimo metu surinktą informaciją, spalio 5 d. departamentas kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį komisariatą, prašydamas įvertinti galimos nusikalstamos veikos požymius ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir neteisėto saugomų rūšių laukinių gyvūnų naikinimo.
Primename, kad Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) spalio 5-ąją, pirmadienį, priėmė sprendimą panaikinti asociacijai „Klaipėdos zoologijos sodas“ išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą.
Susiję straipsniai
Panaikinus leidimą, buvęs jo turėtojas įpareigotas uždaryti zoologijos sodą per nustatytą ne ilgesnį kaip 8 mėnesių terminą nuo leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimo panaikinimo dienos.
Klaipėdos zoologijos sode nušovus tigę, vadovas sako, kad taip gyvūnas „išvaduotas iš kančių“
Aplinkos apsaugos departamentui kreipusis į prokuratūrą dėl Klaipėdos zoologijos sode rugsėjį nuo šautinės žaizdos žuvusios tigrės, įstaigos vadovas Edvardas Legeckas patvirtino, kad gyvūnas buvo nušautas, tačiau teigia, kad tai buvo padaryta siekiant „išvaduoti jį iš kančių“.
„Aš niekada neleidau ir neleisiu gyvūnui kankintis. Veterinarai negydė, nes nieko nesuprato, o gyvūnas kankinosi. Visi tai žinojo. Čia jau poros savaičių istorija“, – portalui „15min“ sakė E. Legeckas.
Jis nepatikslino, ar į tigrę šovė pats, bet teigė „turintis visus leidimus“, sakė, kad aplinkosaugininkai savo pasisakymais „nori jį sumenkinti“.
E. Legeckas kartu portalui pabrėžė veikęs teisėtai – nors Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pirmadienį priėmė sprendimą panaikinti asociacijai „Klaipėdos zoologijos sodas“ išduotą leidimą, sodo vadovas teigė, kad veikla bus vykdoma iki atidarant sodą, kaip zoologinė kolekcija.
Į Klaipėdos zoologijos sode nušautą tigrę sureagavo ir L. Jonauskas: netoleruotinas barbariškumas
Klaipėdos zoologijos sode tigro patelę nušovę asmenys turėtų būti nustatyti ir kuo griežčiau nubausti, sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.
„Netoleruotinas barbariškumas – Klaipėdos zoologijos sode, kuriam dėl daugybinių pažeidimų pagaliau panaikintas leidimas, nušauta tigrė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį skelbė L. Jonauskas.
„Tai sunkiai protu suvokiama ir visiškai netoleruotina. Visos aplinkybės turi būti kuo skubiau ištirtos, o tigrę nušovę ir tokį sprendimą priėmę asmenys – nustatyti ir kuo griežčiau nubausti“, – nurodė Seimo komiteto pirmininkas.
Pasak jo, gyvūnai negali tapti neatsakingų savininkų pažeidimų, aplaidumo ar bandymų išvengti atsakomybės aukomis.
„Šis atvejis dar kartą parodo, kad privalome užverti visas teisines landas galimam piktnaudžiavimui“, – įraše teigė politikas.
Paimtas liūtas sveiksta
Dėl siaubingų laikymo sąlygų AAD į Klaipėdos zoologijos sodą vyko ne kartą. Rugpjūčio pabaigoje Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistai iš Klaipėdos zoologijos sodo dar kartą paėmė gyvūnus, tarp kurių – ir, departamento teigimu, itin blogos būklės liūtas.
Kaip tada sakė pranešime cituojamas LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos gydytojas Rokas Matevičius, sveikatos bėdos buvo matyti plika akimi.
„Aplink liūto akis ir šnerves, šonkaulių, klubų ir kitose kūno vietose matomi ryškūs nuplikimai ir odos pažeidimai. Taip pat stebimas bendras gyvūno išsekimas ir ryškus išliesėjimas. Tokie požymiai gali būti susiję su įvairiais sveikatos sutrikimais, tačiau tikslią jų priežastį galima nustatyti tik atlikus išsamų veterinarinį klinikinį ištyrimą ir reikalingus diagnostinius tyrimus“, – kalbėjo R. Matevičius.
Tiesa, pats Klaipėdos zoologijos sodas kaltinimus atmetė ir sakė, kad liūto būklė prasta dėl jo amžiaus – gyvūnui jau 20 metų.
Nepaisant to, dabar, spalio pradžioje, LSMU Laukinių gyvūnų globos centras dalijasi naujausiomis žiniomis – atimto liūto sveikata taisosi.
„Sulaukiame klausimų, kaip šiomis dienomis gyvena liūtas, LSMU Laukinių gyvūnų globos centre globojamas nuo š.m. rugpjūčio 26 d. Davėme jam vardą Irisiukas.
Galime pasidžiaugti, jog Iriso įmitimas pastebimai pagerėjo: mažiau matomi šonkauliai ir dubens kaulai. Kūno masės indeksas (KMI) šiuo metu siekia 2/5, o atvykimo dieną buvo nustatytas 1/5. Nuo pat atvykimo pradžios Irisas turi gerą apetitą! Pastebimi odos ir kailio būklės pokyčiai: mažėja nuplikusių plotų, kailis tapo vientisesnis. Taip pat liūtui geriau sekasi atsistoti ant galinių kojų, nors daugiausia laiko leidžia gulėdamas ir snausdamas.
Šiuo metu gyvūnui skiriami vaistai skausmo kontrolei, papildai sąnarių ir odos būklei gerinti, taip pat siekiama atkurti dėl anemijos sutrikusią kraujo būklę, taikomas veterinarijos gydytojų sudarytas mitybos racionas. O artėjant šaltajam orų sezonui liūtas yra perkeltas į kitą voljerą, kuriame turi šiltas vidaus patalpas.
Nors bendra gyvūno savijauta pagerėjo, prognozė išlieka abejotina tiek dėl jo senyvo amžiaus, tiek dėl to, jog dalis nustatytų sveikatingumo sutrikimų yra negrįžtami. Tad mūsų pareiga – užtikrinti jo gerovę ir kuo geresnę gyvenimo kokybę senatvėje.
Primename, kad liūtui nustatyti šie sveikatingumo sutrikimai: anemija, inkstų funkcijos nepakankamumas, užsikrėtimas vidaus ir išorės parazitais, komplikuota dermatozė, išsekimas, išliesėjimas“, – rašė LSMU Laukinių gyvūnų globos centras.