„Yra ne vienas atvejis, kai katinai ir šunys patenka į tokius spąstus. Tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais“, – komentuodamas savo parengtas Medžioklės įstatymo pataisas sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.
Komiteto posėdyje Aplinkos ministerijos atstovas Almantas Vaičiūnas irgi pastebėjo, kad gyvūnai, pakliuvę į tokius spąstus, kankinasi. Dažni atvejai, kai ten patenka, pavyzdžiui, lapės. Tokiais spąstais medžioti yra draudžiama, todėl būtų tikslinga ir sveikintina, jei būtų priimtos pataisos, draudžiančios juos ir laikyti“, – sakė A. Vaičiūnas.
Pritardamas gyvūnų apsaugai parlamentaras Tomas Domarkas atkreipė dėmesį į bebrų daromą žalą.
Susiję straipsniai
„Bebrai daro žalą miškams ir teritorijoms, kurios yra šalia vandens telkinių. Tikrai sugauti bebrą be šitų spąstų nėra lengva. Manau, kad reikėtų palikti išimtį, kad bebrams būtų galima palikti šiuos spąstus“, – svarstė T. Domarkas.
Tačiau tam prieštaravęs parlamentaras Audrius Radvilavičius atkreipė dėmesį, kad čia yra kalba apie draudimą naudoti spąstus, laikančius už galūnių, o medžioklėje yra naudojami selektyviniai spąstai. Nepainiokime šitų dalykų, šitie spąstai yra leidžiami ir galimi naudoti. Įstatymo projekte eina kalba tik apie tuos spąstus, kurie už galūnių sulaiko“, – paaiškino A. Radvilavičius.
Planuojama, kad po svarstymo Seimo komitetuose įstatymo pataisos, siūlančios uždrausti gyvūnų galūnes suspaudžiančius spąstus, gruodžio 1 d. vėl atsiras Seimo plenarinėje salėje.
ELTA primena, kad Seimas taip pat svarsto Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, siūlančias numatyti nuo 600 iki 1 tūkst. 700 eurų siekiančias baudas už medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtų kilpų ir gyvūnų galūnes suspaudžiančių spąstų laikymą, gaminimą, pirkimą ar pardavimą, išskyrus jų eksponavimą muziejuose ir edukaciniuose renginiuose.
Šiuo metu nuo 300 iki 860 eurų siekiančios baudos numatytos tik už medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtų kilpų laikymą, gaminimą ir pardavimą.