Už Žemaitės paminklo rasti riešutmedžius nesunku, tačiau čia derėtų ateiti dieną – vakarais riešutus nurenka šį skverą pamėgę alkoholinių gėrimų ragautojai. V.Kudirkos aikštėje taip pat auga du riešutmedžiai, bet jų vaisiais domisi tik voverės.
Riešutų branduoliai labai mažyčiai, o kevalai labai stori – Lietuvoje per šalta jiems gerai sunokti. Tačiau šiuo metu jie ypač skanūs.
Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis nustebo, kad riešutmedžiai nokina riešutus Gedimino prospekte. Kaip jiems pavyko išlikti?
Vienas prie Žemaitės paminklo augančių riešutmedžių – ypač įspūdingas. Jo kamienas – 50 centimetrų skersmens. Trys riešutmedžiai – sulig keturių aukštų namu, ketvirtasis sunykęs. A.Davenis siūlo jį skubiai gelbėti.
Parkotyrininko Kęstučio Labanausko nuomone, greičiausiai šie turkiniai lazdynai pasodinti tuo metu, kai visame Vilniaus krašte buvo pradėtos sodinti retos medžių rūšys, – maždaug prieš 90 metų.
Miškininkai stengėsi paįvairinti Vilniaus kraštovaizdį naujomis rūšimis, priartinti prie Europos kraštovaizdžio. Kūrėsi gamtininkų klubai, pradėtas sodinti Pavilnių parkas, į Vilnių atvežta ir pasodinta daug naujų medžių rūšių.
Tuo metu riešutmedžių buvo pasodinta nedaug. Šiems medžiams nereikia išskirtinės priežiūros, jie nelepūs. Svarbiausia – tinkamai pasodinti. Jie gali ištverti ir 42 laipsnių šaltį.
Turkinių lazdynų amžius – du šimtai metų.
