Tačiau Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Artūras Balčius pastebėjo, kad geriausiu atveju prigyja vos trys eglutės iš dešimties. Pasak pašnekovo, jeigu prigytų keturios, tai jau prilygtų stebuklui.
Laiko netinkamai
Eglutės neprigyja, nes negrabiai jas kasant iš augimvietės yra nukapojamos jų šaknys. Ypač dažnai taip būna, kai medeliai iškasami iš įšalusios žemės.
Kitos eglutės neprigyja todėl, kad žmonės, laukdami tinkamos progos joms persodinti, medelius laiko netinkamai.
„Jeigu žmogus eglutę nuvežtų į mišką ir pasodintų iškart po švenčių, gal ji ir prigytų. Bet tuo metu dažniausiai žemė būna įšalusi, o žmonės eglutes laiko šaltame balkone ar kur nors kitur, kur jos šąla ir nudžiūva jų šaknelės“, – paaiškino A.Balčius.
Pašnekovas patarė eglutę, jei jos negalima įsodinti į žemę iš karto po švenčių, laikyti rūsyje, įstiklintame balkone ar kokioje nors kitoje labiau nuo vėjo ir šalčio apsaugotoje vietoje.
Pasistenkite, kad ji iškart iš šiltos patalpos neatsidurtų šaltame lauke. Staigūs temperatūros pokyčiai medelį gali pražudyti. Norint apsaugoti medelį, rekomenduojama vazoną apšiltinti, kad neperšaltų šaknų gumulas.
Taip pat svarbu nepamiršti eglutę palaistyti, kad jai netrūktų drėgmės.
Į lauką medelį galima išnešti jau pavasariop, maždaug kovą, kai bus praėję didieji šalčiai. Geriausia tai daryti apniukusią dieną, kad saulės spinduliai eglutės nenudegintų.
Sodinti į dirvą medelį galima jau pasibaigus įšalui.
Kas ilgiausiai lieka su spygliais?
Žmonėms svarbi ne tik galimybė persodinti eglutę, bet rūpi ir tai, kaip kuo ilgiau ją – nukirstą ar įsodintą vazonėlyje išlaikyti.
Specialistai pataria vos nupirkto medelio iškart nenešti į šiltą kambarį. Geriausia jį prie temperatūrų pokyčių pratinti pamažu: iš pradžių medelį įnešti į vėsoką (iki 5 laipsnių šilumos), šviesią patalpą, vėliau pernešti ten, kur laikosi apie 10-15 laipsnių šiluma, ir tik po to į dar šiltesnį kambarį.
Greičiausiai pradeda byrėti pigiausių paprastųjų eglučių spygliai. Juos medelis pradeda mesti jau po poros šiltame kambaryje praleistų savaičių.
Jeigu norite, kad medelis išlaikytų spyglius ilgiau, pirkite dygiasias ir baltąsias eglutes arba pušų šakas. Jų spygliai nubyra maždaug po 3-4 savaičių.
Ilgiausiai džiugins kaukaziniai kėniai. Jų spygliai išsilaiko net apie porą mėnesių, tačiau šie atvežtiniai medeliai yra ir dukart brangesni už lietuviškus. Be to, jie skleidžia kitokį, nei mums įprasta, aromatą, primenantį citrusinius vaisius.
Už vagystę – ne mažos baudos
Pasidomėjus, ar prieš šventes nepadaugėjo eglučių vagysčių iš miško, A.Balčius teigė, kad kol kas žinių apie vagystes neturi ir apskritai nepastebi, kad tai būtų masinis reiškinys.
Ir iš tiesų, kam vogti medelius, jeigu eglučių kainos nėra labai didelės. Paprastos žaliaskarės kainuoja nuo 3 iki 10 eurų. Už sidabrines egles arba kėnius prašoma 25-30 eurų.
O štai baudos už neteisėtai nukirstą medelį yra gerokai didesnės – nuo 50 iki 100 eurų. Tad bandyti nelegaliai kirsti medelius tikrai neverta. Juolab, kad prieššventiniu laikotarpiu miškininkai dažniau daro reidus po miškus ir tikrina, ar į juos neįsisuko medelių vagys.
A.Balčiaus nuomone, bandyti vogti iš miško eglutes būtų kvaila ir todėl, kad specialiai Kalėdoms eglučių plantacijose auginami medeliai yra gerokai išvaizdesni, nei tie, kurie auga miškuose.
