Pajūryje auga grybai, kuriuos Čarlzo Darvino anūkė naikindavo dalgiu

Lietuvos pajūrio kopose vėlyvą rudenį kartais galima pamatyti neįprastą ir retą grybą, kuris savo išvaizda, tiesą sakant, primena falą.

 Poniabudės dėl neįprastos išvaizdos pasaulyje vadinamos falais.<br> E.Paplauskio nuotr. 
 Poniabudės dėl neįprastos išvaizdos pasaulyje vadinamos falais.<br> E.Paplauskio nuotr. 
 Poniabudės dėl neįprastos išvaizdos pasaulyje vadinamos falais.<br> E.Paplauskio nuotr. 
 Poniabudės dėl neįprastos išvaizdos pasaulyje vadinamos falais.<br> E.Paplauskio nuotr. 
 Poniabudės dėl neįprastos išvaizdos pasaulyje vadinamos falais.<br> E.Paplauskio nuotr. 
 Poniabudės dėl neįprastos išvaizdos pasaulyje vadinamos falais.<br> E.Paplauskio nuotr. 
 Poniabudės dėl neįprastos išvaizdos pasaulyje vadinamos falais.<br> E.Paplauskio nuotr. 
 Poniabudės dėl neįprastos išvaizdos pasaulyje vadinamos falais.<br> E.Paplauskio nuotr. 
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 5, 2017, 7:19 PM

Būtent dėl to jis pasaulyje yra žinomas, kaip Hadriano falas (lot. Phallus hadriani), arba lietuviškai – Hadriano poniabudė .

Neįprastos išvaizdos ir blogą kvapą skleidžiančių grybų, pasaulyje žinomų „gėdingojo falo“ vardu, galima aptikti ir mūsų šalyje. Tiesa, lietuviai, matyt iš drovumo, šių grybų falais nevadina. Jų pavadinimą kažkodėl susieja su poniomis.

Beje, Hadrianas yra realaus asmens vardas. Tai – Danijos karalystėje gyvenęs žinomas Danijos Hadrianus Junius (1512–1575), kuris apie šiuos „falus“ ir jų tėvynainius parašė pamfletą.

O pavadinimą „phallus“ visai grybų grupei suteikė švedų gamtininkas Karlas Linėjus, atsižvelgęs į jų išvaizdą.

„Istorijoje minimas atvejis, kaip gamtininko Čarlzo Darvino anūkė savo sode paniabudes naikino dalgiu, kad šios pasivaikščioti išėjusioms tarnaitėms nesukeltų nedorų minčių“, – pasakojo Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis.

Lietuvoje Hadriano poniabudės auga tik Palangos apylinkių kopose ir kiek toliau esančiame Pajūrio regioniniame parke iki pat Karklės bei Kuršių Nerijoje. Tai – reti grybai, įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą.

Ekologas juokavo, kad šie grybai yra smagus gestas visiems, bandžiusiems, bandantiems ir ateityje bandysiantiems bandantiems, privatizuoti Lietuvos pajūrį.

Beje, dauguma jūsų turbūt žinote, esate juos uostę ir ko gero matę kitą „Phallus“ genties grybą – paprastąją poniabudę, arba lotyniškai – Phallus impudicus (iš lot. k. „gėdingasis falas“).

Šis grybas, skirtingai nuo Hadriano poniabudės, yra labai dažnai aptinkamas visos Lietuvos miškuose ar parkuose.

Ankstyvoje stadijoje grybas primena kiaušinį. Jis dažnai slepiasi po žeme ir gali būti valgomas.

Lietuvoje tokius „kiaušinius“ žmonės renka vaistams ir vadina jas „žemės taukais“.

Vėliau iš jų labai sparčiai išdyksta sporifikuojantis falo formos vaisiakūnis, kuris skleidžia dvėselienos kvapą, kad priviliotų muses.

Hadriano paniabudes nuo paprastųjų lengva atskirti pagal spalvą. Lietuvoje augantys Hadriano poniabudės „kiaušiniai“ yra violetiniai, o paprastųjų poniabučių (vadinamųjų „gėdingųjų falų“) – balti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.