„Šį augalą gavau iš savo močiutės. Ji buvo gėlių augintoja ir mylėtoja. Kai su šeima išvažiavome gyventi į Belgiją, ji man davė gėlės svogūnėlį. Močiutė norėjo, kad ši gėlė prigytų ir augtų pas mus namuose. Gėlė ne tik prigijo, bet po 6 metų pražydo“, – teigė Lina S.
Natūralioje gamtoje amorfofalas sutinkamas Indonezijos Sumatros saloje. Ji žydi labai retai ir trumpai. Gigantiškasis amorfofalas yra nykstanti augalų rūšis. Botanikos soduose visame pasaulyje jų auga 134, daugiau nei pusė – JAV. Didžiausia pasaulio gėle vadinamas augalas gali išauginti iki 3 m aukščio žiedyną, o jo gumbo skersmuo siekia iki 50 cm, svoris – 25-50 kg.
Ne tik neįprasta forma, o bet ir ryškus, pūvančią mėsą primenantis amorfofalo žiedyno kvapas, prilipdė jam visai neromantišką „lavongėlės“, „velnio liežuvio“ ar „gyvatės palmės“ vardą.
„Kartais klaidingai manoma, kad amorfofalo auginimas yra sudėtingas. Pavasarį į gerą žemę saulėtoje vietoje pasodintas gumbas išleis vieną lapą. Per vasarą gausiai tręšiamas, rudenį gumbas iškasamas ir laikomas sausai, bet šiltai, kol pradeda leisti savo puošnųjį žiedyną. Beje, žiedų skleidžiamas pūvančios mėsos kvapas yra tiek stiprus ir „lipnus“, kad laikant namuose, gali įsigerti į baldus, drabužius, ir tuomet greitai jo neatsikratysite“, – anksčiau yra sakiusi Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos vedėja dr. Judita Varkulevičienė.
