Naujas tyrimas atskleidė intriguojantį faktą apie Sicilijos mafiją ir citrinas

Ekonomistai ir istorikai surado sąsajų tarp pirmųjų organizuoto nusikalstamumo gaujų ir Sicilijos citrinų verslo. Visiems salos citrusinių vaisių augintojams nuo XIX a. vidurio didžiulį galvos skausmą kėlė mafiozai.

Mafija kontroliavo ir visą prekybą – dažnai supirkdavo citrinų derlių perparduoti dar tada, kai jis būdavo net nenuimtas.<br>„123rf.com“ nuotr.
Mafija kontroliavo ir visą prekybą – dažnai supirkdavo citrinų derlių perparduoti dar tada, kai jis būdavo net nenuimtas.<br>„123rf.com“ nuotr.
Nauji istoriniai tyrimai rodo, kad citrinų verslo uzurpavimas padėjo išaugti ir sustiprėti Sicilijos mafijai, kuri reketuodavo citrusinių vaisių augintojus. <br>„123rf.com“ nuotr.
Nauji istoriniai tyrimai rodo, kad citrinų verslo uzurpavimas padėjo išaugti ir sustiprėti Sicilijos mafijai, kuri reketuodavo citrusinių vaisių augintojus. <br>„123rf.com“ nuotr.
Nauji istoriniai tyrimai rodo, kad citrinų verslo uzurpavimas padėjo išaugti ir sustiprėti Sicilijos mafijai, kuri reketuodavo citrusinių vaisių augintojus. <br>„123rf.com“ nuotr.
Nauji istoriniai tyrimai rodo, kad citrinų verslo uzurpavimas padėjo išaugti ir sustiprėti Sicilijos mafijai, kuri reketuodavo citrusinių vaisių augintojus. <br>„123rf.com“ nuotr.
Vėliau gaujos rado pelningesnių taikinių, mat citrinų verslo, dėl vaisių auginimo specifikos nepavyko mechanizuoti.<br>„123rf.com“ nuotr.
Vėliau gaujos rado pelningesnių taikinių, mat citrinų verslo, dėl vaisių auginimo specifikos nepavyko mechanizuoti.<br>„123rf.com“ nuotr.
Nauji istoriniai tyrimai rodo, kad citrinų verslo uzurpavimas padėjo išaugti ir sustiprėti Sicilijos mafijai, kuri reketuodavo citrusinių vaisių augintojus. <br>„123rf.com“ nuotr.
Nauji istoriniai tyrimai rodo, kad citrinų verslo uzurpavimas padėjo išaugti ir sustiprėti Sicilijos mafijai, kuri reketuodavo citrusinių vaisių augintojus. <br>„123rf.com“ nuotr.
Vėliau gaujos rado pelningesnių taikinių, mat citrinų verslo, dėl vaisių auginimo specifikos nepavyko mechanizuoti.<br>„123rf.com“ nuotr.
Vėliau gaujos rado pelningesnių taikinių, mat citrinų verslo, dėl vaisių auginimo specifikos nepavyko mechanizuoti.<br>„123rf.com“ nuotr.
Vėliau gaujos rado pelningesnių taikinių, mat citrinų verslo, dėl vaisių auginimo specifikos nepavyko mechanizuoti.<br>„123rf.com“ nuotr.
Vėliau gaujos rado pelningesnių taikinių, mat citrinų verslo, dėl vaisių auginimo specifikos nepavyko mechanizuoti.<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Apr 3, 2018, 7:29 AM

Kembridžo universiteto „Ekonomikos istorijos žurnale“ („Journal of Economic History“) šių metų pradžioje buvo išspausdintas tyrimas, kuriuo remiantis XIX amžiuje suklestėjusi citrusinių vaisių industrija itin glaudžiai susijusi su tuo pat metu atsiradusia Sicilijos mafija.

Kai 1872 metais Palermo šviesuolis chirurgas Gaspare Galati perėmė iš savo mirusio pusbrolio citrinų plantacijos „Fondo Riella“ valdymą, jis jau nujautė, kad tai bus rakštis minkštoje vietoje.

Taip savo knygoje „Cosa Nostra“: Sicilijos mafijos istorija“ („Cosa Nostra: A history of the Sicilian Mafia“) aiškino Italijos istorijos specialistas Johnas Dickie iš Londono universiteto koledžo.

Keturių hektarų plantacijoje šalia Palermo augo citrinos ir mandarinai.

Šalia uosto įsikūrusio ūkio savininkas galėjo tikėtis pats pirmasis atsiriekti dalį pelno – tuo metu Šiaurės Vakarų Sicilijoje klestėjo citrusinių vaisių verslas.

Deja, bet G.Galati citrinų verslas tapo prakeiksmu.

Nelaimės sekė viena kitą

Pirmiausia G.Galati pusbrolis mirė dėl širdies smūgio, kurį patyrė gavęs keletą paslaptingų laiškų su grasinimais.

Tuo metu visi aplinkiniai jau žinojo, kad samdomas plantacijos prižiūrėtojas Benedetto Carollo metų metus vogė citrinas ir pasiimdavo kur kas daugiau, negu jo uždirbamas atlygis.

Tai sužinojęs G.Galati ėmė veikti strategiškai. Iš pradžių jis mėgino išnuomoti turtą. Bet B.Carollo padarė taip, kad tai įgyvendinti būtų neįmanoma.

Jis suorganizavo citrinų vagystę, taip įsiutino klientus ir apjuodino ūkininko reputaciją. Netrukus G.Galati pričiupo savo ūkio prižiūrėtoją B.Carollo ir jį atleido.

Jis tikėjosi, kad šis sprendimas užbaigs nemalonumus.

Tačiau 1874-ųjų liepą jo naujasis ūkio prižiūrėtojas buvo rastas negyvas tarp dviejų citrinmedžių plantacijos eilių. Jo nugara buvo suvarpyta kulkomis.

Į G.Galati ūkį ėmė plūsti paslaptingi laiškai, kuriuose jis kaltinamas atleidęs „garbės žmogų“ ir vietoj jos pasamdęs „apgailėtiną šnipą“.

Viename laiške buvo nurodyta, kad jei B.Carollo nebus vėl pasamdytas, G.Galati laukia jo paskutinio prižiūrėtojo likimas, tik „kur kas barbariškesnis“.

Policija buvo abejinga

Laiškai su grasinimais jam ir jo šeimai nesiliovė. Kitais žodžiais tariant, jam buvo siūlomas sandoris, kurio jis negalėjo atsisakyti.

Blogiausia, kad nei policija, nei teismai nebuvo patikimi – daugelyje institucijų jau buvo infiltruotų nusikalstamos grupuotės – mafijos – narių.

Tad vietinė policija buvo tokia silpna ir nepatikima, kad nepajėgė suimti tokio reketininko kaip B.Carollo. Vietos teisėjai taip pat nesiryžo jo apkaltinti.

G.Galati kurį laiką nesiėmė jokių veiksmų ir tiktai stebėjo, kiek toli visa tai nueis. Jis žinojo, kad mafija nesiryš nužudyti tokio visame Palerme žinomo žmogaus, gero chirurgo kaip jis.

Tuo metu naujai pasamdytą ūkio prižiūrėtoją G.Galati prižiūrėjo asmeniškai, o savo šeimos neišleido iš namų ir savo akiračio – į lauką išeidavo tik su revolveriu rankose.

Taip gyvenant pradėjo braškėti G.Galati šeimos santykiai.

Net ir akylai stebimą plantacijos sargą mafijos nariai visvien pašovė. Laimė, jis liko gyvas ir spėjo pamatyti, kas suorganizavo šį nusikaltimą.

Nuleido rankas ir spruko

Medikas ėmė suprasti, kaip veikia mafijos tinklas. Buvęs prižiūrėtojas B.Carollo priklausė nusikalstamai grupuotei, kuriai vadovavo Antonio Giammona.

Jis reketavo ir kontroliavo visą Uditorės rajono citrinų verslą. Sutapimas, tačiau G.Galati pažinojo mafiozų vadeivą, mat jo medcinos kabinete lankydavosi A.Giammonos artimieji. Be to, jo broliui kartą iš šlaunies chirurgas traukė kulkas.

Nesibaigiančio mafijos reketo išvargintas G.Galati pasiėmė visą savo šeimą ir nė neatsisveikinęs išvyko į Neapolį, palikdamas citrinų plantaciją ir verslą buvusiam prižiūrėtojui.

Prieš išvykdamas medikas savo memorandume Vidaus reikalų ministerijai akcentavo, kad vos 800 gyventojų turinčiame tuometiniame Uditorės miestelyje šalia Palermo nužudyti 23 žmonės.

Palermo policija, gavusi įsakymą iš Romos ištirti šią bylą, paskyrė jauną ir nepatyrusį pareigūną – policija mafijos gaudynėmis akivaizdžiai nebuvo suinteresuota.

Taip citrinų verslą užgrobusi organizuoto nusikalstamumo grupuotė pagarsėjo kaip Sicilijos mafija. Nuo XIX a. vidurio iki XX a. pradžios visi, auginantys citrinas Šiaurės Vakarų Sicilijoje, turėjo reikalų su mafija.

Istorikė Helena Attlee, bestseleriu tapusios knygos „Šalis, kur auga citrinos“ („The Land Where Lemons grow“) autorė, teigė, kad spekuliacijos, išpirkų reikalavimai, grasinimai ir reketas mainais už apsaugą buvo pagrindinė vos susikūrusios mafijos veikla Palermo apylinkėse.

Vaistas nuo jūreivių ligų

Citrusiniai vaisiai Sicilijoje auginami nuo XI amžiaus, kai arabai iš Šiaurės Afrikos atvežė į salą karčiavaisių citrinmedžių. Citrusiniai vaismedžiai saloje per kelis šimtmečius pritapo ir ėmė duoti gerą derlių – vietovę aplink Palermą net imta vadinti auksine.

Iš pradžių citrinos buvo auginamos kaip dekoratyvinės prabangos prekės – aristokratai jas augino savo soduose ir parkuose, iš žievelių gamindavo kvapiąsias esencijas.

XVIII a. pabaigoje britų karinio laivyno medikas Jamesas Lindas pristatė naują skorbuto gydymo būdą – tereikėdavo nuolatos vartoti citrinų sultis, turinčias didelį kiekį askorbo rūgšties.

Ši liga kamuodavo daug laiko jūrose praleidžiančius žmones – jūreivius, piratus ir kt. Ligą sukeldavo vitamino C trūkumas, todėl prasidėdavo odos ligos, kraujavimas, uždegimai, iškrisdavo dantys, ilgai negydavo žaizdos.

Tad britai kasmet ėmė importuoti šimtus tūkstančių litrų citrinų sulčių iš Sicilijos, XIX a. pradžioje sala Viduržemio jūroje buvo tapusi citrinų sulčių fabriku – produkcija keliavo į Europą ir JAV.

Tuo pat metu dėl politinių neramumų vyko žemės plotų reorganizavimas.

Po feodalinės sistemos griūties vidurinės klasės gyventojams atsirado proga turėti savo sklypų ir užsiimti ūkine veikla.

Apie 1812 metus daugelį žemės plotų jau valdė vadinamieji „gabellotti“ – vidurinė klasė.

Tačiau citrinmedžių plantacijas nuolat siaubdavo nepasiturintieji – ėmė populiarėti ūkių apsaugos paslaugos.

Įžvelgė progą reketuoti

Maždaug nuo 1837 iki 1859 metų Sicilijoje pagaminamų ir eksportui skirtų citrinų sulčių kiekis padidėjo nuo 88 tūkst. iki beveik 2,5 mln. litrų, pagaminamų per metus.

Tuo metu žemės plotai, skirti citrusiniams vaisiams auginti, nuo 1853 iki 1880 metų išaugo iki 19 145 hektarų.

Kai 1860 m. Sicilija tapo Italijos dalimi, sklypai, kurie priklausė valstybei arba Bažnyčiai, buvo privatizuojami.

Citrinų verslu susižavėję gyventojai ėmė pirkti sklypus, plėsti turimus vaismedžių plotus.

Jiems taip pat reikėjo ir apsaugos. Itin paklausią apsaugos paslaugą teikę mafijos atstovai pradėjo įžvelgti puikią terpę reketavimui.

Dėl itin didelės citrinų vertės didžiųjų ūkių savininkai ėmė prisibijoti smulkesniųjų ūkininkų ir vagių. Ūkių prižiūrėtojai ir vagys sudarė susitarimą, kad tie, kurie neturi galimybės samdytis apsaugos, bus apiplėšti.

Darbą nudirbdavo kiti

Pasak H.Attlee, citrinų augintojai negailestingos mafijos taikiniais tapo ir dėl pačių citrinų.

„Citrinos Italijoje – vienas reikliausių žemės ūkio produktų.

Joms reikia derlingos dirvos, neturi trūkti vandens, vaismedžiai turi būti apsaugoti nuo vėjo ir ekstremalių temperatūrų.

Tai reiškia, kad šiems vaismedžiams tinkamos ne visos vietovės, – auginimo infrastruktūra irgi kelia citrinų kainą“, – portalui atlasobscura.com sakė H.Attlee.

Be to, dauguma citrinmedžių parduoti tinkamą derlių pradeda duoti po 7–8 metų. Ir kai medžiai jau tinkami verslui, prinokusias citrinas labai lengva pavogti, priešingai nei kviečius ar alyvuoges. Tai žinodama mafija buvo visada pasiruošusi „pagelbėti“.

Ši reketavimo forma ėmė plisti ir kitose žemės ūkio srityse. Pavyzdžiui, jeigu ūkininkas negalėdavo įsigyti vandens pompos, mafiozas visada mielai padėdavo ir priversdavo pasirašyti sutartį, pagal kurią už tą vandenį jis mokėdavo milžiniškus pinigus.

Kaip parodė G.Galati patirtis, mafija puoselėjo santykius su tais, kurie galėjo daryti įtaką jų turimai galiai, ypač su policininkais ir teisėjais.

Taip mafija kontroliavo ir visą prekybą – dažnai supirkdavo citrinų derlių perparduoti dar tada, kai jis būdavo net nenuimtas.

Neprinokusias citrinas sandėliuodavo ir laukdavo, kol jos ims brangti, – dirbtinai sukūrus derliaus trūkumą, šoktelėdavo produkcijos kaina.

Vėliau Sicilijoje auginamų citrinų monopolis ėmė menkti. Įsigaliojo nauji prekybos įstatymai, pasikeitė importo mokesčiai – jie kadaise auksiniu laikytą kraštą pavertė mažiau vertingu.

Palyginti nedidelės ir siauros citrinmedžių eilės bei terasos Sicilijoje neleido pritaikyti ūkio mechanizavimui ir citrinų auginimo industrializacijai, kaip yra Brazilijoje.

Dėl to ir mafija iš šios srities ėmė trauktis.

„Čia nėra tiek pinigų, kad jie domintų mafiją“, – teigė K.Attlee.

Mafiozai nutarė užsiimti pelningesniu reketu.

Tad kai kitą kartą spausite citrinų sultis ar dėsite jos griežinėlį į arbatos puodelį, prisiminkite citriną su pagarba – tai vaisius, kurio istorija kruvina.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.