Mokslininkai perspėja apie anomalijas ir sunkius laikus: Vilniuje rugpjūtį pražydo obelis

Ankstyva augalų vegetacijos pradžia, sausringa ir itin karšta šių metų vasara privertė kai kuriuos augalus elgtis kaip niekada. Vilniuje esančiame Pilaitės mikrorajone portalo lrytas.lt skaitytoja Aušra Šaltenytė užfiksavo liepos ir rugpjūčio mėnesiams nebūdingus reiškinius.

 Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, rugpjūtį pražydo obelis.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, rugpjūtį pražydo obelis.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
Anot Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojos dr. Jurgos Jankauskaitės, šiemet mus labai vargina ilgalaikė sausra ir ekstremaliai aukšta oro temperatūra. Dėl to pakinta ir augalų elgesys.<br>D. Umbraso nuotr.
Anot Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojos dr. Jurgos Jankauskaitės, šiemet mus labai vargina ilgalaikė sausra ir ekstremaliai aukšta oro temperatūra. Dėl to pakinta ir augalų elgesys.<br>D. Umbraso nuotr.
Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, rugpjūtį pražydo obelis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, rugpjūtį pražydo obelis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, rugpjūtį pražydo obelis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, rugpjūtį pražydo obelis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, rugpjūtį pražydo obelis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, rugpjūtį pražydo obelis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, rugpjūtį pražydo obelis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, rugpjūtį pražydo obelis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, rugpjūtį pražydo obelis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, rugpjūtį pražydo obelis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, rugpjūtį pražydo obelis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, rugpjūtį pražydo obelis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, rugpjūtį pražydo obelis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, rugpjūtį pražydo obelis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Anot Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojos dr. Jurgos Jankauskaitės, šiemet mus labai vargina ilgalaikė sausra ir ekstremaliai aukšta oro temperatūra. Dėl to pakinta ir augalų elgesys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojos dr. Jurgos Jankauskaitės, šiemet mus labai vargina ilgalaikė sausra ir ekstremaliai aukšta oro temperatūra. Dėl to pakinta ir augalų elgesys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojos dr. Jurgos Jankauskaitės, šiemet mus labai vargina ilgalaikė sausra ir ekstremaliai aukšta oro temperatūra. Dėl to pakinta ir augalų elgesys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Anot Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojos dr. Jurgos Jankauskaitės, šiemet mus labai vargina ilgalaikė sausra ir ekstremaliai aukšta oro temperatūra. Dėl to pakinta ir augalų elgesys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Anot Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojos dr. Jurgos Jankauskaitės, šiemet mus labai vargina ilgalaikė sausra ir ekstremaliai aukšta oro temperatūra. Dėl to pakinta ir augalų elgesys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Anot Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojos dr. Jurgos Jankauskaitės, šiemet mus labai vargina ilgalaikė sausra ir ekstremaliai aukšta oro temperatūra. Dėl to pakinta ir augalų elgesys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Aug 7, 2018, 8:02 PM, atnaujinta Sep 6, 2018, 1:16 PM

„Aptikau gana neįprastą reginį – žydinčią obelį. Robinijas dažnai tenka matyti darsyk pražydusias vasarą, bet taip gausiai vėl žydinčią obelį – pirmą kartą pastebėjau“, – teigė skaitytoja Aušra, atsiuntusi robinijų bei vaisius subrandinusios ir vėl pražydusios obels nuotraukas.

Anot Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojos dr. Jurgos Jankauskaitės, šiemet mus labai vargina ilgalaikė sausra ir ekstremaliai aukšta oro temperatūra.

„Kaip ir šiltuose kraštuose, kur pomidorų, ar kokių citrusinių vaisių nuimami keli derliai per metus, taip ir šis atvejis yra panašus, kai rugpjūčio pradžioje žydi obelis. Medžiai reaguoja į ekstremalią situaciją ir bando užauginti kuo daugiau „palikuonių“. Kadangi žydi, tai reiškia, kad bus obuolys, bus ir sėklos“, – teigė botanikė dr. J.Jankauskaitė.

Ilga vegetacija ir ekstremumai

Pasak mokslininkės, reikia nepamiršti, kad vegetacijos periodas šiemet yra labai ilgas. „Augalai laikui bėgant taip susiformavo, kad jie „žino“, kada reikia žydėti, o kada reikia brandinti vaisius. Ir staiga paaiškėjo, kad temperatūra leidžia dar kartelį subrandinti vaisius“, – aiškino dr. J.Jankauskaitė.

Ir tai yra atspindys, kad šią vasarą gamtoje vyksta akivaizdūs ekstremalūs klimato pokyčiai. „Mes, mokslininkai, kasdien stebime ir temperatūrą, ir drėgmę, tad pernai gegužę ir birželį buvo labai didelė sausra – buvo vėsu, bet sausa. Šiemet kankina ir sausra, ir labai aukšta temperatūra“, – tikino mokslininkė.

Dėl ilgos vegetacijos keičiasi ir augalo elgesys – nors užprogramuotas procesas sužydėti ir subrandinti vaisius įvyko, obelis reaguoja į aplinką – dienos dar ilgos, naktys dar pakankamai trumpos, tinkama tiek dienos, tiek nakties temperatūra.

„Jų „akys“ yra lapuose, ir jos „mato“ dienos ir nakties ilgumą. Tai verčia obelį dar kartą krauti žiedus. Jai tai tarsi pavasaris. Noriu pabrėžti, kad augalo neapgausi, jis „mato“ tai, ko žmogus nepastebi. Jei jam blogai, stresinėse sąlygose trumpėja stiebai, mažėja lapų kiekis ir medis stengiasi sukrauti žiedus, kad galėtų subrandinti vaisius“, – teigė botanikos mokslų daktarė J.Jankauskaitė.

Kartais žydi kelis kartus, –​ net ir žiemą

Nors gruntinio vandens dar yra ir kai kurie augalai dar nenukentėjo, pastebima, kad ne visi augalai ir jų šaknys pasiekia vandenį.

Šiuo metu medžiai Vilniuje stipriai meta lapus, pavyzdžiui, liepos, kaštonai, kai kurie spygliuočiai. Tai vyksta tam, kad jie išlaikytų balansą ir galėtų vykdyti fotosintezę.

„Ir nors Vilniuje tos drėgmės dar gauname, Šiaurės Lietuvoje – didžiulė sausra. Be to, tas lietus tik sudrėkina žemę, o vanduo tuoj pat nugaruoja dėl didelio karščio“, – aiškino mokslininkė.

Tai, jog vieni jau meta lapus, kiti išgyvena ir sugeba žydėti, priklauso net ir nuo lapo morfologijos, mat vieni drėgmę išgarina greičiau, kiti – lėčiau.

O dėl klimato kaitos padarinių kai kurie medžiai pavasarį pajunta net ir žiemą. Ne kartą buvo užfiksuotos gruodį žydinčios obelys, sausį – prasiskleidę net alyvų žiedai.

„Alyvos ar kiti medžiai mieste žiemos metu gali pražysti dėl kelių priežasčių – mieste žemės temperatūra yra aukštesnė. Be to medžių šaknys arba paliečia, arba jaučia miesto šiluminius tinklus.

Būtent taip apgaunamos medžių šaknys, kurios jaučia šilumą ir drėgmę dirvožemyje. Dėl to medis gali pražysti, sukrauti pumpurus. Bet gamta yra gamta, ir sausio mėnesį užėję šalčiai nušaldo tuos pumpurus ir žiedus“, – tikino Gamtos tyrimų centro mokslininkė.

Veši invazinės rūšys

Pasak dr. J. Jankauskaitės, klimatas keičiasi per greitai ir drastiškai. Todėl kai kurie augalai iš Lietuvos teritorijos ima nykti, o kiti – „ateina“.

„Kartu su klimato kaita puola tiek Sosnovskio barštis, tiek mėlynžiedis lubinas. Gali būti, kad mūsų šalyje vis geriau ims jaustis ir kai kurios šiltesnių kraštų kultūros – pavyzdžiui, persikai ar vynuogės“, – sakė pašnekovė.

Tačiau egzotiški, šiltųjų kraštų augalai, čia neprigis dėl dienos ir nakties trukmės proporcijų, mat žoliniams augalams yra svarbi temperatūra, o sumedėjusiems – dienos ir nakties santykis, tamsos ir šviesos proporcija.

„Po truputėlį selekcininkai išvedinėja atitinkamas veisles, o tuos pačius persikus, tik pritaikytus mūsų kraštui, žmonės jau augina. Klimato kaita yra iššūkis ir mokslininkams, kurie tiria, ką daryti, kad augalas prisitaikytų prie kintančios aplinkos. Ieškomi mechanizmai, lendama į ląstelę, ieškoma įvairių junginių, bandoma surasti, kas lemia prisitaikymą – hormoninė sistema, baltymai ar genai“, – teigė dr. J. Jankauskaitė.

Puola ligos ir nematyti parazitai

Pasak mokslininkės, dėl kintančios aplinkos augalus puola tiek seni, tiek ir nauji parazitai, kenkėjai.

„Jeigu augalas adaptuojasi, jis yra stiprus. Bet jei jo imuninė sistema silpna, puola įvairūs vabzdžiai, patogenai, grybeliai, bakterijos ir virusai. Lygiai taip pat gali užpulti dažnėjančios ligos, kurios tęsiasi dešimtmečius, pavyzdžiui, uosių džiūtis, kaštonų maras.

Kai kur pastebimos net augalų epidemijos, kurios susijusios su klimato kaita. Tuo pačiu puola ir neregėti parazitai – žmonės kalba, kad niekuomet nesirgusias pelargonijas apniko neaiškūs vabalai“, – pasakojo botanikė.

Tačiau su kenkėjais ir ligomis ne visuomet kovojama agresyviausiomis priemonėmis.

„Yra ir kita medalio pusė – saugoma aplinka ir gamta, todėl Europos Sąjungoje kai kurios priemonės yra draudžiamos ir pilti ant augalų galime ne viską. Tad nors augalai ir taikosi prie aplinkos, neatsilieka ir jų kenkėjai“, – sakė dr. J.Jankauskaitė.

Augalų elgsena – klimato kaitos veidrodis

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyr. klimatologė Viktorija Mačiulytė teigė, kad antrąsyk pražydusios obels atvejų mūsų šalyje yra pasitaikę, tačiau svarbu ir tai, ar tokių faktų daugėja.

„Komentuojant botanikų pastebėjimus, tai gali būti siejama su klimato kaita. Tačiau nereikėtų visko sieti tik su šių metų vasara“, – teigė klimatologė V.Mačiulytė.

Anot jos, klimato kaita įvairiuose pasaulio regionuose pasireiškia skirtingai – vienur daugėja kritulių, kitur – formuojasi dykumos. Tuo tarpu Lietuvoje, remiantis klimatologų duomenimis, lietaus iškrenta vis daugiau.

Todėl aplinkos poveikis augalams yra kardinalesnis. Pavyzdžiui, šiais metais vyrauja neįprastai sausi orai, pernai – labai drėgni. Be to, šių metų žiema užsitęsė gerokai ilgiau, o netrukus atėjo ir vasara – pavasario praktiškai net nebuvo.

„Iš klimatologinės pusės skaičiuojame vidutinę paros temperatūrą ir jos pereigą per 0, 5, 10 ir 15 laipsnių temperatūrą. Šios pereigos siejamos su poveikiu augalijos būklei – t. y. jų vegetacijai.

Pereiga per 0 laipsnių reiškia žiemos pabaigą ir pavasario pradžią. Šiemet ji fiksuota 2 savaitėmis vėliau negu vidurkis, pereiga per 5 laipsnius – po 1-2 savaičių, o pereiga per 10 laipsnių vėlavo kelias dienas – gegužės pradžioje. Taigi žiema neskubėjo pasitraukti iš Lietuvos ir labai greitai perėjo į vasarą – klimatologinio pavasario beveik nebuvo“, – aiškino klimatologė V.Mačiulytė.

Anot jos, augalų fiziologijai tai buvo rimtas iššūkis, buvo sukeltas šokas. Be to, nebuvo lietaus – gegužės ir birželio mėnesiai buvo labai sausi. Dėl tokių ekstremalių reiškinių kai kurie augalai žydėjo vienu metu, kai įprastai jie žydi vienas po kito.

„Todėl galima spręsti, kad anksčiau sužydėję, iškentę sausrą ir dabar vėl gavę drėgmės, kai kurie augalai dėl ilgo vegetacijos sezono sužydi antrą kartą. Ir nenustebčiau, jei rugsėjo mėnesį sužydėtų trečią kartą. O tokių neįprastų orų sąlygų bus vis daugiau. Bus sudėtinga tiek žmonėms, tiek gamtai“, – kalbėjo klimatologė.

Rugpjūtis – su sausra ir karščiais

Specialistės teigimu, tiksliai pasakyti, kokie orai bus likusią vasarą – neįmanoma, tačiau tam tikras gaires jau galima atskleisti. Rugpjūtis pagal dabartinius duomenis turėtų būti beveik 1,5 laipsnio šiltesnis, kai vidutinė šio mėnesio paros temperatūra yra 17,1 laipsnis Celsijaus (matuojamas vidurkis nuo 1981 iki 2010 metų). Taip pat turėtų būti ir iki 30 proc. mažiau kritulių, kai norma siekia 77 mm.

Vasara gali prasitęsti ir rugsėjį, iki jo pirmos pusės. Tuo metu pasitaiko ir karštų laikotarpių, pavyzdžiui, 2015 metais pirmosiomis dienomis Lietuvoje buvo fiksuojamas ir didesnis nei 30 laipsnių karštis“, – teigė klimatologė V.Mačiulytė.

Tuo ir pasižymi klimato kaita – ekstremalūs reiškiniai, sausros, liūtys, stiprūs vėjai, metų laikų pasislinkimas, persiskirstymas. Anot klimatologų, nors Lietuvoje ir fiksuojamas temperatūros kilimas, tačiau labiausiai pastebimas klimato reiškinių ekstremalėjimas ir ekstremalių reiškinių dažnėjimas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.