Nors aktyvistai šešerius metus veikė netoli Kelno esančiame Hambacho miške, tačiau atrodė, kad jo likimas yra nuspręstas, vietos valdžiai praėjusį mėnesį įsakius policijai išardyti aplinkos saugotojų medžiuose įrengtus namelius. Dėl šio priverstinio iškeldinimo Vokietijoje kilo pasipiktinimo banga.
Vis dėlto penktadienį aukštesnės instancijos Miunsterio administracinis teismas paskelbė skubų pranešimą, kad teisėjams būtina daugiau laiko išnagrinėti aplinkosaugos grupės BUND skundą prieš RWE planuojamą miško kirtimą.
„Tai gera diena gamtai ir klimato apsaugai bei svarbus kovos su anglimi judėjimo pasiekimas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ Vokietijos skyriaus aktyvistas Martinas Kaiseris.
Ši „Dovydo kova su Galijotu“ tapo pasipriešinimo anglių kasybai simboliu Vokietijoje. Ši šalis, nors ir įgijusi žaliųjų technologijų šalininkės reputaciją, tebėra labai priklausoma nuo anglių – vienos nešvariausių iškastinio kuro rūšių.
Ieškovai tvirtina, kad Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės pramoniniame centre esančiame Hambacho miške yra tokių retų rūšių kaip Bechšteino pelėausis, tad ši giria atitinka ES saugomos teritorijos kriterijus, numatytus Bendrijos direktyvų.
Anot teisėjų, RWE neturi teisės „negrįžtamai“ pakeisti padėtį girioje, kol teismas nebaigė nagrinėti šios „sudėtingos“ bylos.
Miško savininkė RWE ketino spalio 15-ąją pradėti kirsti apie pusę likusios 200 hektarų miškingos teritorijos.
Bendrovė teigia, kad būtina išplėsti jai priklausančią rusvųjų anglių kasyklą, norint sklandžiai tiekti energijos išteklius anglis naudojančioms gamykloms regione, kuris yra vienas labiausiai teršiančių aplinką Europos Sąjungoje.
RWE generalinis direktorius Rolfas Martinas Schmitzas anksčiau pastangas išsaugoti Hambacho girią vadino „iliuzija“.
Mirtis miške
Aplinkosaugininkų grupės šeštadienį organizavo masinį protestą miške, bet policijos pareigūnai paskutinę minutę jį atšaukė, reikšdami susirūpinimą dėl renginio saugumo.
Renginio organizatoriai, kurie tikėjosi, kad akcijoje dalyvaus maždaug 20 tūkst. žmonių, skubos tvarka teismui pateikė peticiją, prašydami atšaukti sprendimą.
Vis tik aplinkosaugos grupės BUND atstovas Dirkas Jansenas žurnalistams sakė, jog tikisi, kad grupės rėmėjai susirinks miške.
„Mes nesiliausime priešintis“, – pabrėžė jis.
Vokietijos visuomenė taip pat susirūpinusi sengirės likimu. Jos aistras dar labiau pakurstė nuotraukos, kuriose matyti, kaip keltuvuose stovintys policijos pareigūnai traukia aktyvistus iš jų namelių medžiuose.
Pasak vietos policijos, per beveik tris savaites trukusį aktyvistų iškeldinimą buvo sužeisti 27 policijos pareigūnai. Kai kurie aktyvistų į pareigūnus svaidė Molotovo kokteilius, akmenis, šlapimo ir išmatų pripildytus maišelius.
Rugsėjo 19 dieną sengirę sukrėtė tragedija – užsimušė vienas laisvai samdomas žurnalistas, nukritęs nuo du namelius medyje jungusio tiltelio.
800 tūkstančių parašų
Pagal įstatymus RWE gali kirsti medžius Hambacho miške per kasmetinį kirtimų sezoną, kasti rusvąsias anglis ir naudoti jas elektros energijos gamybai.
Tačiau RWE siekiai pasinaudoti šiomis savo teisėmis šiemet sulaukė didesnio pasipriešinimo nei anksčiau, Vokietijai pradėjus diskusijas, kaip kovojant su klimato kaita ir sumažinti šio pigaus, bet gamtą teršiančio energijos ištekliaus naudojimą.
Vyriausybės sudarytas komitetas iki šių metų pabaigos turėtų paskelbti datą, kada planuojama užbaigti anglių kasybą.
Daugiau nei 800 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, kuria ragina žemės ir federalinius pareigūnus pasinaudojant savo įtaka neleisti RWE nukirsti nė vieno medžio, kol nesibaigė diskusijos dėl anglių kasybos.
Vyriausybei nurodžius palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro, Vokietija pastaraisiais metais sparčiai didina atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.
Tačiau anglys tebesudaro 40 proc. Vokietijos energijos resursų. Iš dalies tai susiję su kanclerės Angelos Merkel sprendimu, priimtu po katastrofos Japonijos Fukušimos jėgainėje, iki 2022 metų atsisakyti branduolinės energijos.
Birželio mėnesį vyriausybė pripažino, kad jai nepavyks pasiekti užsibrėžto tikslo sumažinti į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį. Tai pakenkė A. Merkel kaip vienos pagrindinių Paryžiaus klimato kaitos sutarties įgyvendinimo rėmėjų reputacijai.
Žadėjusi iki 2020 metų sumažinti CO2 kiekį 40 procentų, palyginus su padėtimi 1990 metais, dabar didžiausioji Europos ekonomika tikisi, kad išmetamo anglies dvideginio kiekį pavyks sumažinti 32 procentais
„Pasaulis stebi, – sakė M. Kaiseris iš „Greenpeace“. – Vokietija privalo sugrįžti prie savo įsipareigojimų klimato apsaugai.“
