Maždaug 46 tūkst. Jutos valstijoje, Fišleiko nacionaliniame miške, augančių medžių dalijasi bendra šaknų sistema ir yra genetiškai identiški, todėl laikomi didžiausiu gyvu organizmu Žemėje pagal savo masę.
0,4 kvadratinio kilometro plotą užimantis klonas, vadinamas Pando (išvertus iš lotynų k. – „plečiuosi“), gali išnykti, nes seni medžiai griūva, o ūglių, kurie juos pakeistų, neužtenka.
Drebančiu Milžinu amerikiečių pakrikštytam miškui pavojų kelia gyvūnai – jį mindantys galvijai ir elniai.
„Tačiau kalčiausi yra žmonės, nes jie gali kontroliuoti gyvūnus, – aiškino Jutos valstijos universiteto mokslininkas Paulas Rogersas. – Miškas sensta, bet kiekvienas naujas augalas yra nugraužiamas, nes čia augalėdžių nemedžioja jokie plėšrūnai.“
Tyrėjai palygino tris miško teritorijas – viena iš jų nuo gyvūnų buvo aptverta 2013 metais, kita – 2014 metais, bet vėliau aptvaras pralaužtas elnių, o trečia – visai neaptverta.
Susiję straipsniai
6 tūkst. tonų Drebantis Milžinas vienu organizmu, augančiu iš bendros šaknų sistemos, buvo pripažintas aštuntajame dešimtmetyje.
Nors jo amžius nėra oficialiai nustatytas, manoma, kad jis pradėjo plėstis po paskutinio ledynmečio, buvusio prieš 14 tūkstančių metų.
Mokslininkai svarsto, kad geriausias sprendimas būtų aplinkiniuose miškuose apgyvendinti daugiau plėšrūnų – vilkų ar lokių, kurie kontroliuotų elnių populiaciją.
Tačiau jeigu dėl tokio sprendimo sutarti nepavyktų, P.Rogerso nuomone, užtektų tuopas tiesiog aptverti, kol medžių atžalos galėtų ūgtelėti ir sustiprėti.
„Jeigu miško neliks, prarasime didžiausią organizmą Žemėje. Tai būtų praradimas visiems“, – kalbėjo mokslininkas.
Beje, Drebantis Milžinas turi ir konkurentą – Oregono valstijoje išsikerojusį didžiulį grybą.
Malūro nacionaliniame miške išsikerojęs tamsusis kelmutis užima net 8 kvadratinių kilometrų plotą.



