Lietuvoje šiuo metu yra beveik 700 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų. Iš jų daugiau nei pusantro šimto yra paskelbti gamtos paminklais. Be to, daugiau nei 200 paskelbti savivaldybių saugomais gamtos paveldo objektais. Tarp jų – medžiai, akmenys, atodangos, kalvos, olos, duobės, kopos, skardžiai, šaltiniai ir kitokie išskirtiniai objektai.
Ypatingi medžiai registruojami
Aukščiausiu Lietuvos medžiu laikomas europinis maumedis, kurio ūgis 49 metrai. Šie medžiai auga Degsnės maumedyne, Prienų rajone. Manoma, kad šie europinio maumedžio medžiai gali būti aukščiausi ir visoje Europoje. Lietuvoje taip pat auga pušis, tuopa ir eglė, perkopusios 40 metrų aukštį.
Storu, 13 metrų prie žemės apimančiu kamienu pasižymi ne tik Stelmužės ąžuolas, esantis Zarasų rajone. Kauno rajone auga mažalapė liepa, kurios kamienas storesnis nei 8 metrai, ir paprastoji pušis, kurios kamieno apimtis apie 4 metrus.
Stelmužės ąžuolas yra ir seniausias Lietuvos medis. Skaičiuojama, kad jam apie pusantro tūkstančio metų. Tiesa, senieji medžiai dažna būna drevėti, todėl tikslų jų amžių nustatyti sunku. Tame pačiame Zarasų rajone auga ir antras pagal senumą Lietuvo medis – maždaug 400 metų amžiaus kalninė guoba.
Įdomūs ir medžiai, turintys daugiau negu vieną kamieną. Pavyzdžiui, liepų yra ir su dviem kamienais ir su penkiolika, pastaroji auga Papilėje, Akmenės rajone. Po kelis ar net keliolika kamienų turi ir lietuviškos eglės, ąžuolai, klevai, uosiai bei kiti medžiai.
Išskirtinių medžių sąrašą ir jų aprašymus galima rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tinklapyje www.vstt.lt.
Padėti pažinti Lietuvos medžius ir krūmus padės ir šį pavasarį pasirodžiusi pirmoji lietuviška mobilioji programėlė „Dendrologas!”. Ja naudojantis galima atpažinti daugiau nei 30 medžių rūšių, sužinoti įdomių faktų ir dalyvauti viktorinoje.
Apie didelius ar senus medžius praneša gyventojai
Į saugomųjų sąrašus patenka tie medžiai, kurie atitinka numatytus kriterijus. Įtraukti medžius gali pasiūlyti visi norintieji. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) Informacinių technologijų skyriaus vyr. specialistas Giedrius Mikalauskas teigė, kad, pavyzdžiui, šiemet į sąrašą įtrauktas Lūžgalių ąžuolas iškart pateko tarp dešimties storiausių Lietuvoje. Šiam medžiui daugybė metų, tačiau specialistai jo anksčiau nepastebėjo ir sužinojo tik tada, kai apie galiūną pranešė gyventojai.
Į gamtos paveldo arba gamtos paminklų objektų sąrašus įrašyti medžiai tampa saugomais. Lėšos jų priežiūrai ir saugojimui skiriamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir ES struktūrinių fondų. Medžius taip pat prižiūri savivaldybės bei pavieniai, gamtą išsaugoti siekiantys žmonės.
„Informaciją apie visus saugomus medžius galima rasti internete, mūsų svetainėje. Taip pat prie kiekvieno medžio būna lentelė su aprašymu, link medžių veda nuorodos pakelėse. Už saugomų medžių žalojimą yra numatytos baudos, bet jas taikyti tenka retai. Džiugu, kad žmonės yra labiau nusiteikę medžiams pagelbėti, o ne pakenkti”, – sakė VSTT gamtosaugininkas Romas Pakalnis.
R. Pakalnis pasakojo, kad dideli ar seni medžiai dažniausiai sutvirtinami, kad nenuvirstų anksčiau laiko ar nekeltų pavojaus aplinkai.
„Neseniai mūsų tarnyba išgelbėjo seniausią Klaipėdos liepą. Ji auga prie judrios gatvės, jos šakos sviro į gatvę. Medis buvo išsišakojęs, papuvęs, grėsė pavojus, kad nugrius ant gatvės. Specialistai įrengė atramas, sumažino lają, kuri svėrė šakas į gatvę. Dabar situacija gera. Pernai iš senatvės nugriuvo Trainiškio ąžuolas. Kolegos toje pačioje vietoje pasodino įskiepytą šio ąžuolo palikuonį, išaugintą Kėdainių miškų urėdijos medelyne. Netoli Pakruojo pasodinta Lietuvos ąžuolų skiepytų palikuonių kolekcija. Tad galima rasti būdų, kad medžio istorija nesibaigtų, netgi medžiui nudžiūvus. Šiuo metu pavojuje yra Stelmužės ąžuolas, nes šakų atramos pasenusios, šakos gali nulūžti. Specialistai ieško geriausio būdo, kaip medį sutvirtinti”, – pasakojo R. Pakalnis.
Prieš sodinant medį būtinas specialisto patarimas
R. Pakalnis pasidžiaugė, kad vis daugiau gyventojų nusprendžia prisidėti prie gamtos puoselėjimo ir ypatingomis progomis imasi medžių sodinimo.
„Iškilmingomis progomis Lietuvoje pasodinama daug medžių. Neužtenka paminėti Atgimimo Ąžuolyno, pasodinto Jono Basanavičiaus tėviškėje. Netgi Prezidentas Antanas Smetona Palangoje, Kaune ir kitur yra pasodinęs ąžuolų. Bet juos težino tik vyresnės kartos žmonės, nes Lietuvoje iki šiol neatsiranda tradicijos paženklinti vardinius ir tam tikromis progomis pasodintus medžius. Kas, pavyzdžiui, šiandien žino, kuris yra Santarvės ąžuolas, Lietuvos vadovų pasodintas Šventaragio slėnyje arba Sąjūdžiui skirtas ąžuolas prie Seimo rūmų? Mačiau Perto Karališkajame parke šimtus eukaliptų, kurių kiekvienas skirtas Pirmajame pasauliniame kare žuvusiam Australijos kareiviui. Kazlų Rūdos savivaldybė yra specialiai pažymėjusi šimtametį Nepriklausomybės ąžuolą. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau, bet viuomenei apie tai teikiama per mažai informacijos”, – pažymėjo R. Pakalnis.
Tačiau savanoriškai medžius sodinti sugalvojusius žmones R. Pakalnis perspėjo, kad tai daryti reikėtų tinkamai ir prieš tai būtinai pasitarti su specialistais.
„Medžius reikia sodinti ne bet kur, o ten, kur medis galės nevaržomai augti ir ateityje niekam netrukdys. Pavyzdžiui, yra buvę, kad pasodina medį netoli senos pilies, o po kelerių metų medžio šaknys ima ardyti pastato sienas. Net jei žmogus gyvena nuosavame name, reikėtų atsižvelgti į sklypo dydį. Pavyzdžiui, pasodinus mažame sklype ąžuoliuką, net ir 10-15 m. atstumu nuo namo, po 50 metų jis jau bus labai didelis ir gali užtamsinti langus, nebeįsitekti sklype. Todėl reikėtų pasitarti su specialistais, kur ir kokį medį geriausia sodinti, kad po poros metų nereikėtų jo nukirsti”, – paaiškino R. Pakalnis.
Kasmet renka Lietuvos ir Europos medį
Kiekvienais metais vis daugiau gyventojų įsitraukia ir į Lietuvos medžio rinkimus. Nugalėtojas varžosi Europos medžio konkurse. Tiesa, kol kas mūsų šalies medžiams jame sekasi prastokai. Tačiau konkursą Lietuvoje organizuojančio Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis tikisi, kad mūsų šalies medžius pamils vis daugiau bendruomenių.
„Europos medžio konkursas panašus į Euroviziją. Labai daug kas priklauso ne nuo šalies dydžio, bet nuo bendruomenės aktyvumo. Šiemet Europos metų medžiu tapo portugalų kamštinis ąžuolas, o mūsų daugiakamienė Raganų eglė iš Rambyno regioninio parko užėmė 13 vietą. 2015 metais laimėjo estų ąžuolas, augantis futbolo aikštėje. Dabar kaip tik vyksta balsavimas už Lietuvos metų medį, kuris varžysis Europos medžių konkurse kitais metais vasarį. Būtų smagu, jeigu kuo daugiau žmonių balsuodami palaikytų savos gamtos objektus”, – ragino A. Davenis.
Medžius naikina ligos
Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas teigė, kad norint išauginti medį galiūną, reikia atsižvelgti į daug dalykų. Medžio dydį lemia jo genetika, tinkama augimvietė, gruntas. Aukštų medžių šaknims reikia daug erdvės, kur skverbtis.
„Labai aukšti medžiai auga Prienų šile, taip pat Žemaitijoje. Mūsų pušų ir eglių genetika yra geriausia Europoje, o gal net pasaulyje – jos tiesios ir lieknos. Lietuvos išskirtinumas – natūraliai augantys skroblai, nes, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje jų labai mažai, o Estijoje nėra. Žinoma, klimatas po truputį keičiasi. Anksčiau Lietuvoje augo kukmedžiai, gal kada ateityje galėsime užsiauginti ir granatų ar citrusinių augalų”, – kalbėjo A. Rutkauskas.
A.Rutkauskas įspėjo apie Lietuvos medžius kamuojančias ligas. Sparčiai nyksta uosiai, nes dėl ligos užsikemša jų vandens indai ir medis pradeda džiūti. Spygliuočiai kenčia nuo degligės, guobas buvo užpuolęs olandinis maras, o kaštonus vis dar graužia keršosios kandelės. Dėl ligų medžiai ima nykti. Pasak A.Rutkausko, specialistai bando ligas suvaldyti, tačiau ne visada pavyksta. Dažnai norint išsaugoti sveikus medžius, tenka ligos niokojamą augalą sunaikinti, kad šis neapkrėstų kitų.
