Tiesa, kvapą užimančio vaizdo teks palūkėti, nes ilgai brandintas projektas dar tik pradedamas.
Dabar kertami nusenę ir grėsmę keliantys medžiai, raunami kelmai, šalinami beverčiai medžiai, krūmai.
Techniniai parko tvarkymo dokumentai buvo parengti 2012 metais.
Šiam išskirtiniam projektui pavyko gauti 6,5 milijono eurų paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas sakė, kad numatoma iškirsti apie du tūkstančius medžių. Tiesa, bus pasodinta per 4,7 tūkstančio medžių, o likusieji bus genimi, tvarkoma jų laja. Iš viso parke atsiras apie 36 tūkstančius naujų želdinių.
Be to, parke bus atkurta senoji takų ir alėjų sistema, gėlynai, tvenkiniai, sutvarkytas apšvietimas, įrengtos vaikų žaidimo erdvės, automobilių aikštelės, renginių pieva.
„Dvaro pastatas jau sutvarkytas, liko tiktai prieigos. Dabar tikimės viską užbaigti“, – kalbėjo M.Balčiūnas.
Žagarės dvaro parką sudaro dvi dalys – senoji ir naujoji.
Senąjį parką XIX a. pirmojoje pusėje suformavo dvarininkų Zubovų samdyti specialistai.
Naujasis parkas atsirado vėliau, kai į Žagarę buvo pasikviesta tikra garsenybė – Rygos parkų ir sodų direktorius Georgas Friedrichas Ferdinandas Kuphaldtas.
Kviestinis kraštovaizdžio architektas ir dendrologas 1898–1900 metais dirbamosios žemės lauke įrengė angliškąjį peizažinį parką. Jame grupėmis ir pavieniui buvo pasodinta per 200 želdinių rūšių, tad augalijos įvairove jį pranoko tik Palangos parkas.
Šis specialistas yra daug kūręs Latvijoje, Estijoje. Iš Lietuvoje įgyvendintų projektų Žagarės dvaro parkas laikomas pavyzdiniu G.F.F.Kuphaldto darbu.
M.Balčiūnas vylėsi, kad parką sutvarkyti pavyks per 3 metus, nes darbai išskaidyti etapais.
