Šiemet Europos metų medis buvo renkamas iš 15 kandidatų, atstovavusių Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Jungtinei Karalystei, Kroatijai, Vengrijai, Prancūzijai, Lenkijai, Lietuvai, Olandijai, Portugalijai, Rumunijai, Ispanijai, Slovakijai ir Rusijai.
Įdomu, kad medžiai varžėsi ne tik savo įspūdinga išvaizda, bet taip pat spalvingomis gyvenimo istorijomis. Tarkime, lyderis iš Vengrijos yra vadinamas amžinojo atsinaujinimo simboliu. Sniego kalno migdolų medis stovi magiško kraštovaizdžio fone priešais Dievo Motinos bažnyčią ir jau 100 metų žavi praeivius.
Antrąją vietą konkurse laimėjo rusų Abramcevo ąžuolas, surinkęs 39 538 balsus.
Trečią – šimtametis akmeninis ąžuolas Monte Barbeiro iš Portugalijos, už kurį balsavo 32 630 gamtos mylėtojų.
Lietuviai, matyt, ne itin domėjosi rinkimais, nes didingoji septynkamienė Raudonės liepa, laimėjusi Lietuvos 2018-ųjų medžio konkursą, liko tik 15-ta su 12 148 balsais. O juk jos istorija, menanti dar baudžiavos laikus, ne mažiau verta laurų nei lyderių.
Tarp dviejų šios liepos kamienų maždaug 3 m aukštyje yra įaugęs metalinis strypas. Prie jo, pasak legendos, buvo rišami ir plakami prasikaltę baudžiauninkai, o mirtinai užplakus septynis, liepa iš didelio skausmo suskilo į 7 kamienus.
Konkursą organizuojančio Aplinkos partnerystės fondo atstovai džiaugėsi, kad iš viso jiems pavyko pritraukti apie 312 tūkstančių balsuotojų, taigi europiečiai nėra abejingi gamtos paveldui. Šiuo konkursu kaip tik ir siekiama pabrėžti emocinį žmogaus ryšį su gamta bei medžių svarbą Europos gamtos ir kultūros paveldui.
Europos metų medžio konkursas pradėtas rengti 2011 metais čekų iniciatyva. Jį organizuojantis Aplinkos partnerystės fondas gyvuoja beveik tris dešimtmečius ir šiuo metu vienija šešis padalinius – Čekijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, kurių misija – skatinti žmones tausoti ir puoselėti savo aplinką.
