Kai kurie invaziniai augalai kenkia žmogaus sveikatai. Be jau minėtų priežasčių taip pat yra ir ekonominė žala, kai invazinių augalų naikinimui yra reikalingos didelės lėšos, kad būtų sustabdytas arba kontroliuojamas jų plitimas į naujas teritorijas. Deja, daugelis žmonių nežino apie invazinius augalus, jų daroma žalą gamtai ir žmogui bei kaip reiktų naikinti tas rūšis.
Invaziniai augalai – didelė grėsmė aplinkai
Norėdami turėti gražesnę aplinką, žmonės iš kitų šalių parsiveža įvairių augalų sėklų nepagalvodami apie tai, kokios pasekmės vėliau gali laukti. Kol augalai auga jiems skirtose vietose ir yra prižiūrimi – žmonėms teikia naudą, jie gali grožėtis savo sukurta aplinka. Tačiau augalai patekę į kitą aplinką, kuri yra palanki jų augimui, gali pradėti plisti.
Jų sėklas išnešioja vėjas, vanduo, gyvūnai. Prie invazinių augalų plitimo neretai prisideda ir pats žmogus: gausiai prisiveisusius augalus arba jų dalis išmeta į komposto dėžes. Tada iš šaknų, šakniastiebių, sėklų išauga nauji individai, kurie vėliau gali laisvai daugintis ir plisti.
Daugeliui žmonių invaziniai augalai yra gražūs ir jų manymu naikinti nereikia. Pavyzdžiui, gausialapiai lubinai daugeliui žmonių labai gražūs augalai, tačiau negalima nekreipti dėmesio į tai, kad pievose, pamiškėse, miškuose jie auga labai gausiai.
Atlikus tyrimą apie gausialapio lubino sėklas nustatyta, kad 50-yje žiedynstiebių subręsta 6095 sėklos (jos buvo skaičiuojamos 30-yje ankščių nuo kiekvieno žiedynstiebio, tačiau viename žiedynstiebyje buvo daugiau nei 30 ankščių).
Taigi vienas žiedynstiebis gali potencialiai subrandinti nemažiau kaip 120 sėklų, kurios palankiomis sąlygomis gali sudygti ir greitai išplisti didelėje teritorijoje.
Dėl gausialapių lubinų pakinta pievų ir smėlynų bendrijos, išnyksta konkurencijai neatsparūs vietiniai augalai. Be to, gausialapis lubinas sudarydamas simbiozę su azotą fiksuojančiomis bakterijomis pakeičia maistinių medžiagų kiekį, praturtina dirvožemį azotu. Dėl to, sąžalynuose suveši usnys, dilgėlės, kiečiai.
Uosialapis klevas – viena agresyviausių invazinių rūšių, kuri kelia didelį pavojų vietinėms rūšims. Rugsėjo – spalio mėnesiais sunoksta sėklos (atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniškai vienas uosialapis klevas subrandina apie 70 tūkst. sėklų), kurios nuo medžio krenta iki pavasario. Dėl tokio ilgo kritimo periodo sėkloms susidaro palankios sąlygos plisti įvairiomis kryptimis.
Užsienyje atliktų tyrimų duomenimis, vėjas nuneša sėklas apie 100 metrų nuo motininio augalo, tačiau sėklos patekusios į upes gali nukeliauti žymiai didesnius atstumus ir įsikurti naujose teritorijose. Nereikia pamiršti, kad sėkloms padeda plisti ne tik vėjas ar vanduo, tačiau ir žmonės bei gyvūnai.
Grėsmė ne tik aplinkai, tačiau ir žmogui
Augalai ne tik suteikia malonumą žmogui, gaunama nauda, tačiau augalai gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai. Vienas iš pavojingiausių žmonių sveikatai invazinių augalų – Sosnovskio barštis. Kai kuriose teritorijose jis labai dažnas ir sudaro didelius sąžalynus. Sosnovskio barščiai labai pakeičia buveinių sąlygas, nes yra stiprūs vietinių augalų konkurentai.
Dažnai auga ir miesto teritorijoje, todėl yra didelis pavojus žmonėms, o ypač vaikams, kurie mėgsta slapstytis jų sąžalynuose. Sosnovskio barščio sultys patekusios ant odos ir paveiktos saulės spindulių sukelia odos nudegimus, kurie prilygsta 1 – 3 laipsnio nudegimams karštu vandeniu. Plyšus susidariusioms pūslėms, jos tampa ilgai negyjančiomis žaizdomis ir palieka žymes keletui metų.
Sosnovskio barščio sultims patekus į akis galimas laikinas ar ilgalaikis aklumas. Jeigu sultys nurijamos, tai galimas gleivinės dirginimas, seilėtekis bei virškinamojo trakto pažeidimas.
Prevencinės priemonės, kontrolė ir kova su invazinėmis rūšimis
Norint išvengti neigiamo invazinių augalų poveikio (biologinės įvairovės nykimo, žalos ekonomikai, žmonių sveikatai), šiuos augalus reikia naikinti. Naikinimas pats sudėtingiausias ir brangiausias kovos būdas su invaziniais augalais. Kartais visko išnaikinti neįmanoma. Tada imama kontroliuoti populiacijas, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala biologinei įvairovei.
Mechaniškai naikinant invaziniai augalai yra pjaunami, iškasami, kertami. Galima naikinti ir biologiškai, kai yra specialiai padaromos sąlygos, jog invaziniams augalams nebūtų palanku augti, tačiau saugiausias biologinis kovos būdas – gyvulių ganymas pievose, kurį dabar dažnai renkasi regioniniai parkai. Invazinius augalus galima naikinti ir cheminių priemonių pagalba.
Naudojant chemines priemones gali būti sunaikinami ne tik invaziniai augalai, bet ir kiti vietiniai organizmai, kas turės įtakos biologinės įvairovės kaitai. Cheminių priemonių naudoti negalima, jeigu netoliese yra vandens telkinys, nes tai gali sukelti vandens ekosistemų pakitimus.
Invazinių augalų rūšis atsiradusias naujoje teritorijoje reikia fiksuoti, kad vėliau būtų galima kontroliuoti jų patekimą į saugomas teritorijas ir imtis naikinimo priemonių.
Iki šiol galima naudotis dviejų Latvijos nevyriausybinių organizacijų sukurta internetine svetaine gamtos stebėjimams fiksuoti, kurioje žmonės gali žymėti invazinius augalus bei saugomas rūšis ne tik Latvijos teritorijoje, bet ir Lietuvoje. Tačiau šiuo metu stebėjimai svetainėje nėra aktyvūs.
Parengta pagal „Gausialapio lubino (Lupinus polyphyllus) potencialiosios ir realiosios sėklų produkcijos įvertinimas“, 2011; Gudžinskas Z., Kazlauskas M., Pilāte D., Balalaikins M., Pilāts M., Šaulys A., Šaulienė I., Šukienė L., „Lietuvos ir Latvijos pasienioregiono invaziniai organizmai“, 2014.
