Gamtininkas atvirai papasakojo, kas vyksta itin vertingame Punios šile

Aplinkos ministrui priėmus sprendimą nutraukti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą, šio vertingo gamtos objekto ateitimi susirūpino gamtininkai. Apie Punios šilo likimą, jo išaugojimą ir tai, kas jame daroma atvirai papasakojo Nemuno kilpų regioninio parko ekologas Renatas Jakaitis.

 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
 Punios šilas.<br>bef.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (26)

Raimundas Ereminas

Jul 21, 2019, 8:39 AM

– Prisistatykite, kaip Jūs susijęs su miškais?

– Esu gamtos žmogus nuo vaikystės, miškas mano mėgiamiausia stichija, ten praleidžiu daugiausiai laiko. Jau beveik tris dešimtmečius savo dažną buvimą gamtoje sieju su gamtos fotografija. Baigiau ekologijos mokslus ir jau 18 metų dirbu aplinkosaugos, aplinkotyros srityje. Punios šilo situaciją stebiu jau apie 20 metų.

– Kas yra Punios šilas, kuo jis ypatingas?

– Punios šilas iš kitų Lietuvos miškų išsiskiria tuom, kad didžiausiame plote yra išlaikęs pirmykščių didžiųjų Lietuvos girių bruožus. Tai tik nedidelė dalelė didžiųjų praeities girių, besitęsusių abipus Nemuno iki pat Prūsijos. Dėl unikalaus sengirės bruožus išlaikiusio kraštovaizdžio, didelės buveinių, ypatingai retų ir saugomų floros bei faunos rūšių įvairovės Punios šilas yra vienas vertingiausių miškų Europoje.

Tokių miškų yra išlikę labai nedaug. Pagrindiniai veiksniai, sukuriantys unikalią šilo vertę – beveik visą šilą juosiantis Nemunas, išraiškingas reljefas, upelių, šaltinių gausa, didelė dirvožemio ir buveinių įvairovė, jau nuo seno atliekamos nedidelės miško kirtimo apimtys. Čia dar galima pajausti kas tai yra tikroji natūraliai susiformavusi miško ekosistema, pamatyti pirmykščių miškų bruožus išlaikiusius medynus su artimais natūraliam miškui negyvos medienos (sausuolių, virtėlių, stuobrių) kiekiais. Pagal vidutinį medynų amžių Punios šilas yra vienas seniausių Lietuvoje.

Tai sudaro sąlygas gyvuoti daugeliui retų rūšių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą. Šilo unikalumą pabrėžia Nemunas, dėl žemės plutos lūžių šiose vietovėse vingiuojantis Didžiąsias kilpas. 19 kilometrų Nemuno kilpa šilą apglėbia iš visų pusių. Upės vagos sąsmauka ties šilo pietine riba yra vos 2,2 kilometro.

– Ar galima teigti, jog Punios šile vykdomos ūkinės priemonės parenkamos atsižvelgiant į miško vertybes?

– Punios šile ūkinės priemonės tinkamai orientuotos į biologinės įvairovės išsaugojimą tik šeštadalyje miško, rezervatinėje zonoje. Likusioje botaninio-zoologinio draustinio dalyje ūkinės priemonės vykdomos tik dalinai atsižvelgiant į gamtos vertybių išsaugojimo prioritetus.

Daugelis natūralios miško ekosistemos ir su ja susijusių retų organizmų išsaugojimo priemonių net ir draustiniuose nėra tinkamai reglamentuota teisės aktuose, ir dažniausiausiai šios priemonės yra tik rekomendacinio pobūdžio, kurių neprivalo laikytis miško valdytojas ir naudotojas. Su valstybinės miškų urėdijos darbuotojais nuolatos ieškoma gamtos vertybių išsaugojimui palankių priemonių, tačiau tai tik laikinos priemonės kurių jie neprivalo laikytis vykdydami jiems Valstybės pavestus šiame miške leidžiamus ir privalomus miško kirtimus.

– Šilas labai įdomus, jis vertinamas dėl retų rūšių sankaupos, siekiant priimti teisingus sprendimus būtinos miško ekologijos kompetencijos. Kiek dažnai tenka dalyvauti sprendimų susijusių su miško kirtimu, atkūrimu priėmime?

– Punios šile, dėl ilgą laiką nevykdytų intensyvių miško kirtimų aptinkama didelė buveinių ir saugomų rūšių koncentracija ir įvairovė, čia aptinkama daugiau nei 100 saugomų rūšių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą, iš kurių net 30-ies rūšių čia aptinkamos gausiausios populiacijos Lietuvoje arba jos išlikę tik šiame miške.

Pagal dabartinį Punios šilo apsaugos statusą didžiojoje miško dalyje miško kirtimai vykdomi vadovaujantis bendromis II-ai miško grupei taikomomis miško kirtimų ir atkūrimo taisyklėmis. Papildomo galimų kirtimų teisinio reglamentavimo, orientuoto į šio unikalaus miško sengirės ekosistemos išsaugojimą nėra, todėl miško naudotojas neprivalo derinti pagrindinių miško kirtimų su gamtinių vertybių specialistais. Mano, kaip aplinkosaugos specialisto dalyvavimas dažniausia būna tik simbolinis, kai iškyla klausimų, dėl saugomų rūšių radviečių kuriose yra suplanuoti miško kirtimai, arba dėl plynųjų sanitarinių miško kirtimų.

– Kodėl taip svarbu išplėsti Punios šilo rezervatą?

– Nors Punios šilas jau virš 70 metų turi saugomos teritorijos statusą, tačiau miško ūkinė veikla, miško kirtimai negalimi tik mažojoje šilo dalyje – rezervatinėje zonoje. Per paskutinį dešimtmetį, medynams pasiekus galimą kirtimų amžių, bei nuolatos didėjant vartotojiškiems poreikiams labai suintensyvėjo įvairūs miško kirtimai. Dabartinis Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio statusas neužtikrina sengirei būdingo kraštovaizdžio ir gamtinių vertybių išsaugojimo, šiuo metu draustiniuose leidžiami miško kirtimai neleidžia formuotis natūraliai miško ekosistemai.

Botaniniame-zoologiniame draustinyje vykdant neplynuosius pagrindinius (atvejinius, atrankinius) ir plynuosius bei intensyvius neplynuosius sanitarinius kirtimus pašalinami seni brandūs medžiai, nuolat palaikant tik vidutinio amžiaus ar pribręstančius medynus, taip vyksta buveinių degradacija, prastėja sąlygos retoms, nykstančioms ir specializuotoms rūšims gyventi, sparčiai ir negrįžtamai prarandamas vertingiausias Lietuvoje ir vienas vertingiausių Europoje vientisas sengirės kraštovaizdis su tik sengirei būdingais elementais, kurių susiformavimui reikalingi šimtmečiai. Jei dabartinis sengirės naikinimo procesas nebus laiku ir tinkamai sustabdytas, šios unikalios gamtos oazės išskirtinė biologinė vertė bus prarasta amžiams.

– Būna jog įsteigus saugomą teritoriją, pritaikius apsaugos rėžimą, vertingos rūšys išnyksta. Ar to būtų galima tikėtis Punios šilo rezervate?

– Situacija, kai gamtinei teritorijai pritaikius netinkamą apsaugos režimą sumažėja saugomos organizmų rūšys, yra būdinga tik atviroms gamtinėms buveinėms (pievoms, pelkėms). Miško ekosistemai tas negresia, nes čia pagrindinis veiksnys didinantis natūralių buveinių vertę, bei retų organizmų rūšinę sudėtį yra kuo mažesnis dirbtinas kišimasis į natūralų miško ekosistemos formavimasi.

– Kokie miško parametrai svarbiausi ekosistemos apsaugos miške? Kiek tokie rodikliai kaip tūris, skalsumas, aukštis svarbūs Punios šilo unikalumui?

– Šiomis dienomis natūraliai susiformavusiai miško ekosistemai būdingi elementai, būtini ekologinės pusiausvyros palaikymui sutinkami tik senuosiuose rezervatuose. Dabartiniai intensyviai žmogaus tvarkomi miškai yra monotoniški ir vienodi. Tokiuose miškuose trūksta gamtinę brandą pasiekusių bei senų, uoksėtų medžių, negyvos medienos. Jie skurdūs rūšių įvairove.

Kai miškas auga, bręsta ir atsinaujina nereguliuojamas žmogaus veiklos, jis tampa įvairiaamžiu, daugiaardžiu ir įvairiarūšiu. Organizmų rūšių gausą lemia per daugelį dešimtmečių savaime susiformavusių mikro sąlygų įvairovė, nevienodas medynų tankumas.

Tai būdinga sengirėms. Kuo didesnė rūšių įvairovė, tuo miškas tampa atsparesniu išorės poveikiams, taršai. Punios šilo sengirėje biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės turi buti orientuotos į vertingiausių natūralios miško ekosistemos elementų, senų medžių, stambios negyvos medienos, natūraliai susiformavusių mikroklimatinių sąlygų išsaugojimą ir gausinimą. Seni medžiai ir įvairių irimo stadijų negyva mediena tampa namais daugiau kaip 10 000 organizmų rūšių (nuo vienaląsčių, grybų, kerpių, samanų ir kitų augalų, iki vabzdžių, paukščių, stambių žinduolių), tai beveik pusė Lietuvoje aptinkamų organizmų rūšių.

– Koks vietos žmonių santykis su Punios šilu? Ar yra reikšminga interesų grupė besipriešinanti rezervato išplėtimui?

– Visas Punios šilas yra valstybinis miškas. Vietos žmonėms šis miškas labiau svarbus laisvalaikio praleidimui – uogavimui, grybavimui, žvejybai, pažintinėms išvykoms. Draustinio statuso pakeitimo į reguliuojamos apsaugos rezervatinę zoną planuose, dėl vietos gyventojų ir kitų miško lankytojų buvo numatyta palikti rekreacinę zoną ten kur yra didžiausia koncetracija lankytinų objektų, taip pat padaryti išimtis dėl galimybės vietos gyventojams grybauti, uogauti, žvejoti reguliuojamos apsaugos rezervatinėje zonoje.

Punios šilas nuo seno garsus ne tik savo sengire, bet ir patraukliais komercinės medžioklės plotais, kuriuos yra labai pamėgę valdžios vyrai. Ir paskutiniu metu labai išryškėjo viena svarbiausių priežasčių, dėl ko yra stabdomos efektyvios Punios šilo sengirės išsaugojimo priemonės, tai medžioklės interesai.

– Kaip įsivaizduojate pažangų, atsakingą Punios šilo valdymą ir priežiūrą?

– Punios šile vykdoma priežiūros veikla turi buti orientuota ne į pelningos pramoninės medienos auginimą ar atrakcijų poligono kūrimą, o į sengirės kraštovaizdžio, biologinės įvairovės išsaugojimą, intensyviais miško kirtimais pažeistų sengirės plotų atkūrimą. Šioje nestabilios politinės situacijos šalyje, kai nebelikę jokio pasitikėjimo valdžios veikėjais ir jų pažadais, pati efektyviausia ir stabiliausia ilgalaikė unikalios Punios šilo sengirės išsaugojimo nuo galutinio sunaikinimo priemonė, tai rezervatinės zonos įsteigimas visame miško masyve.

Nes dabar tinkamos natūralios miško ekosistemos išsaugiojimo priemonės teisiškai reglamentuojamos tik rezervatinėse zonose. Tačiau rezervato steigimui labiausiai priešinasi tie kurie Punios šilą mato kaip asmeninių poreikių tenkinimo ir pelno šaltinį. Jei nepavyktų visame Punios šile įsteigti rezervatinės zonos, Punios šilas turi būti prižiūrimas natūralios miško ekosistemos specialistų parengtomis, teisiškai reglamentuotomis ir privalomomis biologinės įvairovės išsaugojimo rekomendacijomis. Punios šilo valdymą ir priežiūrą turi vykdyti institucija, kuriai Punios šilas nebutų prioritetinis pelno šaltinis.

– Sveikinu išleidus knygą, fotografijų albumą „Punios šilas. Senųjų girių takais“. Ar rengdamas leidinį nujautėte, jog greitai gali tekti ginti Punios šilą?

– Fotografijų albumas „Punios šilas. Senųjų girių takais“ ruoštas gerą dešimtmetį ir pagrindinis tikslas glaudžiai susijęs su Punios šilo dabartine problematika ir išsaugojimu. Fotografijų albumo paskirtis, vaizdinių informacinių priemonių pagalba pristatyti šio unikalaus miško išskirtinę vertę ir svarbą Lietuvai. Kai žodžiai ir raštai tampa neveiksmingi, kartais didesnį poveikį turi vaizdinės priemonės. Todėl labai rekomenduočiau fotografijų albumą įsigyti tiems kuriems svarbus Punios šilas ir tiems kurie sprendžia šio miško likimą. Gal bent tai padės pajausti ir suvokti kokią unikalią gamtinę vertybę mes ruošiamės pasmerkti sunaikinimui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.