Toje vietoje, kur augo klevai, žemė priklauso valstybei ir niekas su pareigūnais nederino dėl medžių kirtimo.
Aplinkosaugininkai greitai nustatė kaltininkus.
Paaiškėjo, kad pjūklais darbavosi šalia kelio esantį ūkinį pastatą įsigiję kaimo žmonės.
Kadangi prie pastato nėra priskirto žemės sklypo, naujieji pastato savininkai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės nuomos.
Dokumentų tvarkymas užtruko, todėl gyventojai nebelaukė, kol bus parengti visi reikiami nuomos dokumentai, ir ėmėsi darbo – iškirto medžius.
Jie buvo įsitikinę, kad tarnybai pateiktas prašymas dėl sklypo nuomos jau suteikia teisę valstybinėje žemėje tvarkytis kaip savoje.
Vis dėlto net ir tokiu atveju savininkai turi gauti leidimą kirsti medžius.
Juolab kad klevai priskiriami prie saugotinų medžių.
Gamtai padaryta žala dar skaičiuojama, o pažeidėjams už neteisėtai nupjautus medžius gresia bauda iki 200 eurų.
