Anksčiau seniausio pasaulyje suakmenėjusio miško titulas buvo suteiktas devono periodu maždaug prieš 385 mln. metų susidariusioms fosilijoms, rastoms Gilboa miestelio Niujorko valstijoje apylinkėse.
Naujasis radinys buvo aptiktas viename sename karjere tame pačiame regione, vos už 40 km ryčiau, netoli Kero miestelio.
Po 10 metų trukusio pavyzdžių rinkimo ir tyrimų 11 mokslininkų iš kelių šalių grupė padarė išvadą, kad akmenų karjero vietoje kadaise augo 2–3 mln. metų senesnė giria. Be to, ji pasižymėjo didesne sumedėjusių augalų įvairove.
Miške pamatytas itin retas vaizdas atėmė žadą: negalėjo to nenufilmuoti
Gilboa vietovėje mokslininkai rado priešistorinių sumedėjusių paparčių, priskiriamų prie kladoksilainių (Cladoxylopsida) skyriaus, Wattieza (Eospermatopteris) genties. Šių į palmes šiek tiek panašių medžių kamieno pamatas buvo sustorėjęs, o viršuje styrojo smarkiai išsišakojusių šakelių vainikas, bet tikrų lapų nebuvo.
Be to, Gilboa karjere buvo rasta sumedėjusių sporinių induočių archeopterių (Archaeopteris), priskiriamų prie taksonominės grupės, laikomos dabartinių plikasėklių ankstyvaisiais pirmtakais.
Archeopteriai pasižymėjo „daug šiuolaikiškesnėmis“ ypatybėmis – jie jau turėjo lapus ir šaknų sistemą, panašią į dabartinių spygliuočių, aiškino vienas iš studijos autorių Williamas Steinas, Niujorko valstijoje veikiančio Bingamtono universiteto biologijos profesorius.
Šių fosilijų tyrimai gali padėti suprasti, kaip vyko miškų ekosistemų raida laikais, kai anglies dvideginio koncentracija atmosferoje mažėjo, o klimatas vėso, naujienų agentūrai AFP sakė W. Steinas.
Susiję straipsniai
Tyrinėjant šį atvėsimo laikotarpį galima geriau suprasti ryšį tarp dabartinio klimato šiltėjimo ir miškų nykimų, nes šis procesas gali būti panašaus pobūdžio, tik nukreiptas priešinga linkme, pabrėžė mokslininkas.