Dendrologai svarsto, ar tai tiktai šiemetė anomalija, ar skleisti žiedus viduržiemį verčia klimato kaita – vis šiltesni orai. Vakar uostamiestyje visą dieną laikėsi maždaug šeši laipsniai šilumos.
Du putinų krūmai tiesiog apsipylę rausvais žiedais. Paprastai keletas jų žiedų išsiskleisdavo lapkričio ar gruodžio mėnesiais, tačiau tokios žiedų gausos pačiame viduržiemyje dar nebuvo.
Violetinius žiedus jau stiebia ir Lietuvos miškų alyva vadinamas paprastasis žalčialunkis – vienas nuodingesnių augalų.
Viduržiemį skleidžiasi gėlės ir pasiekti šilumos rekordai – specialistai sunerimę
Sakoma, kad jei šio augalo šakelę nukąstum dantimis, kitą rytą dantų nebeturėtum.
Paprastai žalčialunkis žydi kovo pabaigoje, balandį. Jis miško alyva vadinamas dėl panašios išvaizdos ir spalvos žiedų.
Šviesiai žalsvi žirginėliai jau puošia lazdyno medį. Pavasarinė vyšnia taip pat subrandino žiedus – keli jau išsiskleidę, kiti visu gražumu pasirodys po dienos kitos.
„Šiek tiek panaši situacija buvo 2010-aisiais: miškuose galėjome ieškoti žibučių. Viliuosi, kad šįmet žiema dar ateis, – tai augalų poilsio laikas, metas, kai ruošiamasi sprogti pavasarį visa galybe.
O tie žiedai, kurie jau pražydo, pavasarį nebesiskleis, iš jų nebus nei sėklų, nei vaisių, nes nėra kas žiedus apdulkintų.
Tas pat ir su žirginėlius išauginusiu lazdynu. Kažin ar sulauksime riešutų“, – pasakojo Botanikos sodo botaninių kolekcijų kuratorė Kristina Baltaragienė.
Botanikos sode žydi ir kai kurios gėlės: rudbekijos, raktažolės, ylialapiai flioksai.
Susiję straipsniai
Botanikos sodo darbuotojai pastebėjo, kad į klimato kaitą jau reaguoja ir medžiai. Šalčio periodo reikia eglėms, maumedžiams. Svarstoma, kaip reikės kovoti su augalų kenkėjais, jei jų nesunaikins šaltis.