Aplinkos ministerija siūlo Punios šilo apsaugos modelį, pagal kurį 65 proc. jo botaninio zoologinio draustinio teritorijos būtų keliamas tikslas palaikyti palankią buveinių ir rūšių apsaugos būklę.
Kaip pranešė ministerija, kartu būtų sudarytos sąlygos genetinių pušies ir eglės medynų, kurių bendras plotas šile yra 293 hektarai, apsaugai ir užtikrinta teisė laisvai lankytis vietos gyventojams ir iš toliau atvykstantiems draustinio lankytojams.
Tačiau nevyriausybinių organizacijų nariai suskubo reaguoti, jog toks ministerijos sprendimas yra niekinis.
„Dabar Aplinkos ministerija paskelbė apsaugos tikslų lentelę be jokios papildomos informacijos. Visuomenė niekaip negali tokios infromacijos adekvačiai įvertinti, negali pakomentuoti. Toks derinimas yra tyčiojimasis iš visuomenės.
Ši situacija atskleidžia sisteminę visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimą problemą kai, pavyzdžiui, miškų kirtimų derinimas su visuomene vyksta paskelbiant miškotvarkos projektus kažkur giliai kokioje nors svetainėje pateikiant sausą informaciją, lenteles, kurių visuomenė negali deramai interpretuoti, neturėdama specifinių žinių“, – situaciją komentuoja Baltijos aplinkos forumo direktorius, vienas judėjimo už Punios šilo išsaugojimą pradininkų Žymantas Morkvėnas.
„Man atrodo, kad arba Aplinkos ministerija yra kurčia ir akla, negirdėdamą ir nematydamą, kas aplinkui vyksta, arba – idiotai. Tas derinimas yra pasityčiojimas iš visuomenės, kuri supranta, kad Punios šilas gali būti apsaugotas tik rezervato statusu.
Nes man atrodo, kad visose diskusijose, teismo posėdžiuose tai – jau įrodyta. Spjūvis visiems, kurie tiria, saugo ir rūpinasi to šilo likimu“, – komentuoja kitas judėjimo už Punios šilo išsaugojimą pradininkas, teatro režisierius, nacionalinės premijos laureatas Gintaras Varnas.
