„Vakarų šalyse pontiniai žalčialunkiai auginami, jais prekiaujama medelynuose. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas bene vienintelis Baltijos šalyse, savo kolekcijose turintis šį augalą. Taip pat turime ir paprastąjį žalčialunkį, na, o pontinių – net aštuonis. Dalis jų auga prie sidabrakrūmių, kiti – medelyne“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn. specialistė Jolanta Šabūnaitė.
Pontinis žalčialunkis yra paplitęs Mažojoje Azijoje, Kaukaze, Turkijoje: čia šis visžalis krūmas užauga iki 1,0–1,5 metro aukščio, užaugina 3–10 cm ilgio lapus ir 12–20 mm baltai geltonus arba žaliai geltonus kvepiančius žiedus.
Kauno botanikos sode pražydo neįprastas augalas – seniausia Lietuvos palmė
Žydi gegužės mėnesį. Anot Jolantos Šabūnaitės, VDU Botanikos sode kol kas žydi dvi savaites, bet tai – tik antri žydėjimo metai, vyresnis krūmas gali žydėti ir ilgiau. Žiedus krauna ant šiųmečių ūglių, tad vegetacijos periodą pradeda dar balandį. Vaisiai pradžioje būna raudoni, o sunokę tampa mėlynai juodi. Svarbu paminėti, kad šie vaisiai yra nevalgomi.
Augalas šalčiui atsparus, priskiriamas 6 ištvermingumo zonai, t. y. -21°C temperatūra jam nebaisi. Mėgsta saulėtas, kiek šešėliuotas vietas. Augalas gali alergizuoti odą. Nors literatūroje rašoma, kad nemėgsta persodinimo, patirtys kalba, jog persodinti krūmeliai puikiausiai auga.
Susiję straipsniai
Į VDU Botanikos sodo kolekciją pontinis žalčialunkis pateko 2011 m. iš Jenos (Vokietija), Friedrich Schiller universiteto Botanikos sodo sėklų mainų keliu.