„Vakarų šalyse pontiniai žalčialunkiai auginami, jais prekiaujama medelynuose. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas – bene vienintelis Baltijos šalyse, savo kolekcijose turintis šį augalą. Taip pat turime ir paprastąjį žalčialunkį, na o pontinių – net aštuonis.
Dalis jų auga prie sidabrakrūmių, kiti – medelyne“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresnioji specialistė Jolanta Šabūnaitė.
Pontinis žalčialunkis paplitęs Turkijoje, Mažojoje Azijoje, Kaukaze, sakoma Botanikos sodo pranešime. Šis visžalis krūmas užauga iki 1,0–1,5 metro aukščio, užaugina 3–10 cm ilgio lapus ir 12–20 mm baltai geltonus arba žaliai geltonus kvepiančius žiedus.
Augalas šalčiui atsparus – jam net 21 laipsnis šalčio nebaisus. Mėgsta saulėtas, kiek šešėliuotas vietas. Iš patirties žinoma, kad persodinti jo krūmeliai puikiausiai auga. Žydi gegužės mėnesį. Vaisiai pradžioje būna raudoni, sunokę tampa mėlynai juodi. Jie – nevalgomi. Augalas taip pat gali sukelti odos alergiją.
J. Šabūnaitės teigimu, į VDU Botanikos sodo kolekciją pontinis žalčialunkis pateko 2011-aisiais iš Jenos (Vokietija), Friedricho Schillerio universiteto Botanikos sodo, per sėklų mainus. Kaune jis kol kas žydi dvi savaites, bet tai – tik antrieji žydėjimo metai, vyresnis krūmas gali žydėti ir ilgiau. Žiedus krauna ant šiųmečių ūglių, tad vegetacijos periodą pradeda dar balandį.
Žydinčius augalius ir pavasario gamtos grožį VDU Botanikos sode įamžino portalo lrytas.lt fotografas Gintautas Bitvinskas. Kadrais pasigrožėkite nuotraukų galerijoje.
Dar džiugesne šio pavasario naujiena galima pavadinti tai, kad VDU Botanikos sode pirmą kartą „pražydo“ daugiau nei 80 metų čia auginamas dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba), priskiriamas vienai iš seniausių sumedėjusių augalų rūšių Žemėje.
„Pernai VDU Botanikos sodo tikroji metasekvoja savo 60 metų jubiliejų pasitiko pirmą kartą pasipuošdama žiedadulkes skleidžiančiais vyriškais strobilais ir sukrovė kankorėžiukus, kurie viduje turėjo brandžių sėklų. O dabar Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresnioji specialistė J. Šabūnaitė pranešė dar vieną puikią žinią: 84-erių metų ginkmedis pirmą kartą Botanikos sodo istorijoje sukrovė vyriškus mikrosporofilų žiedynus“, – sakė Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vedėja dr. Asta Malakauskienė.
Dviskiautis ginkmedis vertinamas dėl savo archajiškumo (viena iš seniausių sumedėjusių augalų rūšių Žemėje) bei dėl vaistinių savybių. Jis nėra žiedinis augalas, bet ir ne spygliuotis. Natūraliai auga tik Pietryčių Kinijoje.
Pirmiausia toks ginkmedis paplito Japonijoje, dar vėliau introdukuotas į Ameriką ir Europą (apie 1730 m.). Jo vaisius – gintaro spalvos, apyvaisis – nemalonaus kvapo. Sėklos branduolys yra valgomas (saikingai).
Pražydęs ginkmedis auga sodo teritorijoje priešais senąjį puošmedį. Šis ginkmedis ir dar vienas, kuris pasodintas už Fredos dvaro rūmų, tais pačiais 1936 metais, atkeliavo iš Raudondvario medelyno kaip Lietuvos moterų globos komiteto dovana.
