Kupiškio rajone, Skapiškio miestelio pačiame centre, žaliuoja didžiulis ąžuolas. O pakėlęs akis į galingas jo šakas, ant kamieno išvysi ypatingą inkilėlį. Jis primena lyg barzdoto žmogaus veidą, lyg apuoką su skyle šone giesmininkams paukščiams.
Šį inkilą kadaise įkurdino tautodailininkas, tremtinys Bronius Bickus.
„Tėvuko su mumis nebėra dveji metai, bet ąžuole likusi gyvybės kibirkštėlė“, – sakė Panevėžyje gyvenanti jo dukra Virginija Šipulskienė.
Ji pasakojo, kad ąžuolas centrinėje aikštėje vietiniams gyventojams kelia skausmingus prisiminimus. Šioje aikštėje stribai sumesdavo nukankintų, nužudytų partizanų kūnus ir stebėdavo, ar išsiduos jų giminės. Vėliau toje vietoje skapiškėnai pasodino ąžuolą.
Palaidoti partizanų stribai neleisdavo, po kelių dienų nuveždavo į pelkę ir sumesdavo.
V.Šipulskienė prisiminė, kad partizanų giminės, vaikaičiai bandė surasti durpyne šią kraupią vietą, bet nesėkmingai. Namo parsivežė tik po saują žemių ir jas išbėrė ant savo šeimų kapų.
Greičiausiai jos tėvas, kaip tremtinys, įkeldamas inkilą, norėjo pasakyti, kad kaip bebūtų, gyvenimas tęsiasi. O kas gi labiau ramina ir džiugina sielą, jei ne paukščių giesmė.
Per svarbiausias tautai šventes skapiškėnai čia uždega žvakeles.
