Nuo šių metų atsirado trečioji visuotinio pakilimo šventė. Tai – grybų pjovimo. Šeštadienį atrodė, kad dauguma miestiečių ir kaimiečių trūks plyš siekė pakliūti į mišką. Juos ten viliojo nuotraukos, reportažai ir gyvi pasakojimai apie kalnus grybų, daugiausia baravykų.
Pasirodo, lietuvis neatsparus tokioms pagundoms.
Užmiršo Kelių eismo taisykles
Nuo ryto kelyje iš Vilniaus link Druskininkų – automobilių virtinė. Aplenkti bent vieną transporto priemonę – beveik neįmanoma. Ir taip iki popietės, kol grybautojai sugužėjo į miškus.
Atrodo, kad policija ir kelininkai šiemet ruošėsi automobilių tokiam antplūdžiui, nes iškart už Vilniaus ribos abi šalikelės pažymėtos ištisine linija. Bet daug vairuotojų numojo ranka į Kelių eismo taisykles ir mašinas palikdavo pakelėje, nors tai draudžiama.
Kiti, nenusižengdami taisyklės, automobilius suko į miško keliukus. Atrodė, kad jų daug tik prie pagrindinio kelio. Bet ne – ir miško tankmėje stovėjo automobiliai.
Rinko net į striukės gobtuvą
Vilniečiai Valentina ir Jurijus jau žingsniavo iš miško. Kibirai pilni baravykų, jų prikrauta į striukę. Net striukės gobtuvas pilnas.
Ankstesniais metais laimikiu besigiriantys grybautojai būdavo suskaičiavę baravykus. Jurijus negalėjo atsakyti į klausimą, kiek jų atvilko: „Kas čia juos suskaičiuos, kai tiek. Beprasmis darbas.“
Tačiau iškrovę grybus į automobilį vilniečiai vargu ar dar kartą grįš į mišką – reikia saiko turėti. Be to, ir grybautojų daugėjo. Jie buvo tarp pirmųjų. „Ne tik grybų prisirinkome, bet ir grynu oru jau pakvėpavome“, – džiaugėsi Valentina.
Prie Paluknio grybavę Valentina ir Jurijus pasakojo, kad prieš porą metų buvo susiradę grybingas vietas. Praėjusiais metais grybų nebuvo, o šiemet grįžo į tas pačias ir neprašovė.
„Grybų pilna visur, pjauk nežiūrėjęs, nes nė vieno sukirmijusio“, – įspūdžiais dalijosi Jurijus. Jo žodžiais, grybų kirmėlės dar nepuola, nes neseniai buvo mėnulio pilnatis. Dabar jis dyla, tad netrukus padaugės sukirmijusių grybų.
Užteko laiko ir pailsėti
Važiuodama link Druskininkų vilniečių šeima neatsispyrė pagundai pagrybauti. Neilgai pasivaikščioję prisirinko kelis kibirus. Tik bėda – ir šuo erkių prisigaudė.
Kiek toliau prie Pirčiupių vyrai susėdę pavėsinėje. Aleksandras, Romualdas ir Artūras sakė tik pradėję grybauti. Šiemet jie miške – tik antrą kartą, o vienas iš grybautojų rinko ir žvynabudes, kurių kiti grybautojai neliečia.
Anot Romualdo, prisigrybauti galima net iš miesto kojos neiškėlus: Vilniuje grybų pilna prie Žaliųjų ežerų. „Bet tik tuose miškuose, kur senutės nebenueina. Kitus jos viską nurenka“, – aiškino Romualdas.
Rinkdamas baravykus prie Žaliųjų ežerų Romualdas vis dėlto skaičiavo: vieną savaitę 15, kitą – 24, paskui vėl 24. Tik džiaugtis, anot jo, liko nedaug. Mėnulis dyla ir grybų mažės. Tiesa, pradės dygti šilbaravykiai, bet tikrinių baravykų jau nesitikėk.
Kainos – visur vienodos
Pakelėse pilna grybų pardavėjų. Už nedidelį krepšį ar kibiriuką baravykų – 10 eurų, didesnis – 20 eurų. Panašiai kainuoja ir voveraitės, kurių nėra daug: nedidelis kibiriukas – 10 eurų, mažesnis indelis – 5 eurai.
Tiek grybai kainuoja ir Aukštaitijoje prie Panevėžio, ir Dzūkijoje prie Naujųjų Valkininkų. Tik didmiesčiuose prašo kone dvigubai daugiau.
Naujųjų Valkininkų prekyvietėje grybus pardavinėjusios moterys suko akis: „Mus ir taip brangininkėmis apšaukia. Bet pamėgintų toks gudruolis po mišką kiekvieną dieną pavaikščioti.“
Tik voveraites ir sodo bei daržo gėrybėmis prekiavusi Audronė ir Algis iš Puodžių kaimo buvo drąsesni. Jų nuomone, grybų gausa priklauso ne nuo mėnulio fazės, o nuo lietaus. Jeigu lis – jų dar bus. Jau dabar miškuose sausoka. Tad gali būti, kad toks beprotiškas savaitgalis grybautojams yra paskutinis.
Pasak Algio, grybai kaip išprotėję pradėjo dygti maždaug nuo rugsėjo 6-osios. Bet naktys jau šaltos, o voveraitės yra vasaros grybai. Tad jų jau daug tikėtis neverta. Be to, per sausą vasarą išdegė grybiena.
