Kasmet gėlyno plotas tik didėjo, mat gretimų laiptinių gyventojai tikrai neprieštaravo, kad ir po jų langais šeimininkautų kaimynė.
Dabar K.Šeniauskienės prižiūrimo gėlyno plotas – du arai.
Ne sykį sostinės vadovų padėkomis apdovanota Justiniškių gyventoja juokauja tapusi vietos garsenybe.
Šįmet jos puoselėjamame gėlyne vyrauja puošniosios begonijos, kurių daugiau nei šimtas, pasisodino įmantriausių spygliuočių, kad jie žaliuodami praeivius stebintų ir žiemą, rododendrų, hortenzijų, serenčių, pati išaugino margenių, panaudojusi agroplėvelę, gruntą ir akmenis sukūrė tris naujus, kaip pati juokauja, triaukščius gėlių tortus, taip pat besišypsantį veidą.
„Fantazija nesibaigia, kuo daugiau komplimentų, tuo norisi dar labiau puoselėti gėlyną ir stebinti“, – kalbėjo Kristina.
Moteris sakė, kad pirmąsias gėles ji gavo iš giminaitės, kuri savo kieme užmiestyje puoselėjo gėlyną, kūrė kompozicijas iš akmenų. Panašaus K.Šeniauskienė norėjo ir Justiniškėse.
Kadangi tuo metu rajone vyko prekybos centrų statybos, aikštelėse mėtėsi nemažai akmenų, statybininkai leido juos susirinkti.
Didesnius akmenis jie atgabendavo, o mažesnius moteris vienračiu parsiveždavo pati. Tuomet ėmėsi kurti kompozicijas iš akmenų, butelių kamštelių, sukūrė įvairių skulptūrų.
Augalais K.Šeniauskienė rūpinasi pati, tiesa, jų iš savo sodų atveža ir kaimynai, gėlių vis dar parūpina giminaitė, nuperka ir pati gėlyno puoselėtoja.
Gėlyne puikuojasi daugiau nei šešiasdešimt rūšių gėlės, kai kurie augalai itin retų veislių.
Nors daugelis nepasikuklina paklausti, kiekgi kainuoja visas šis kuriamas grožis, Kristina paaiškina – brangu tikrai nėra, nes gėlių išaugina pati arba įsigyja su nuolaidomis.
Kurios gėlės mieliausios pačiai gėlyno puoselėtojai? „Astilbės, auskarėliai, margeniai ir jurginai“, – sakė moteris.
Beje, augalai gėlyne susodinti ne bet kaip: vieniems nužydėjus, jų vietą užima kiti. Kasmet gėlyne vaizdai bent šiek tiek pasikeičia, nes pačiai K.Šeniauskienei neįdomus tas pats vaizdas.