Kauniečiai brangina didžiausią Europoje miesto teritorijoje, Žaliakalnyje, esantį ąžuolyną ir jauriai reaguoja, jei ten vyksta kokie nors darbai ar planuojamos permainos.
Bet mieste yra dar vienas – Aukštųjų Šančių – ąžuolynas. Jis toks pat vertingas, bet apie tai susimąsto nedaugelis.
Paradoksas, bet apie pavojus šio ąžuolyno vertingiems medžiams ir gyvūnijai kalba ne dendrologai ar aplinkosaugininkai, o paprasti Aukštųjų Šančių gyventojai. Jie sugebėjo pasiekti, kad ąžuolynas taptų tarptautiniu mastu saugoma teritorija.
Su viena iš aktyvių kauniečių, 46 metų muitinės tarpininke Ingrida Sarkanaite prieš pradėdami naujus darbus dabar jau susitinka ir juos aptaria oficialių įstaigų atstovai.
– Jau keletą metų akylai stebite, kas vyksta Aukštųjų Šančių ąžuolyne, viešinate atvejus, kai šiai teritorijai dėl žmonių veiklos gali kilti pavojus. Kodėl jums rūpi ši vieta? – „Laikinoji sostinė“ paklausė I.Sarkanaitės.
– Prieš keletą metų apsigyvenau Aukštuosiuose Šančiuose ir ėmiau tyrinėti aplinką, susipažinau su šio gyvenamojo rajono senbuviais. Taip sužinojau, kad ilgus metus Žaliakalnio ir Aukštųjų Šančių ąžuolynai buvo vienas vertingas gamtos masyvas. Į atskiras dalis jis buvo atskirtas XIX amžiuje. Dėl to Žaliakalnio ąžuolynas liko svarbus ir saugomas, o Šančių – nuvertintas ir prilygintas paprastam ūkiniam miškui.
2017 metais savivaldybės užsakymu buvo parengtas Aukštųjų Šančių ąžuolyno rekonstrukcijos projektas. Planuota įrengti žaidimų ir sporto aikšteles, amfiteatrą, įvairią kitą parkams būdingą infrastruktūrą, kuri visai nedera su šia teritorija, o darbai galėjo pakenkti medžiams.
Taip pat tuo metu buvo atnaujinamos Verkių, kitos šalia ąžuolyno esančios gatvės, tiesiamos naujos požeminės komunikacijos. Sunkioji technika važinėjo po ąžuolyną visai nesaugant nei jo dangos, nei medžių. Šiuos procesus pradėjau stebėti tarsi pro didinamąjį stiklą ir darbus fotografuoti.
Vietiniai gyventojai tuo stebėjosi, manė, kad aš – savivaldybės atstovė, ir prašė ką nors daryti, kad ąžuolai nebūtų sunaikinti. Sužinoję, kad man tiesiog rūpi saugoti ąžuolus, jie susibūrė į nedidelę bendraminčių bendruomenę.
– Ar paprasti žmonės pajėgūs pasipriešinti mieste vykstančioms statyboms? Kokių veiksmų ėmėtės jūs?
– Žaliakalnio ąžuolyne Lietuvos gamtos fondo atstovai rengė paskaitų ciklą apie tai, kaip saugoti medžius. Aš nuvykau į tas paskaitas, norėjau daugiau sužinoti apie ąžuolyno apsaugą ir paklausti patarimo, kaip išsaugoti labai seną, bet suskilusį mūsų ąžuolyno ąžuolą.
Vieno specialisto paklausiau, kodėl Žaliakalnio ąžuolynas saugomas, o Šančių – pamirštas. Jis atsakė, kad kartais vertybių ieškome kažkur toli, o to, kas yra šalia mūsų, nevertiname. Taip pat jis papasakojo, kad prieš 10 metų buvo planuota sunaikinti Romainių ąžuolyną, ten pastatyti namus.
Vietos bendruomenė kilo į kovą, jos dėka tas ąžuolynas buvo įtrauktas į saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ ir taip jį pavyko apginti. Šis tinklas yra tarptautinis, už į jį įtrauktų saugomų teritorijų naikinimą valstybei gali grėsti didžiulės baudos.
Pakvietėme į Šančius arboristų, kurie įvertino medžių būklę ir pateikė rekomendacijas, kaip saugoti mūsų ąžuolyną. Jie Šančių ąžuolyne atrado ir retųjų niūriaspalvių auksavabalių, kurie gyvena senuose ąžuoluose. Taip pat kreipėmės į savivaldybę, kad ji skirtų pinigų labai senam ir itin vertingam ąžuolui, kuris jau buvo pradėjęs irti, gydyti. Pinigų savivaldybė skyrė po metų.
Bet darbai aplink Šančių ąžuolyną vyko, medžiai ir toliau nebuvo saugomi. Tada kreipėmės į Aplinkos ministeriją, pateikėme arboristų išvadas, kad čia gyvena reti vabalai ir yra vertingų ąžuolų bei kitų medžių. 2018 metais sužinojome, kad Aukštųjų Šančių ąžuolynas įtrauktas į saugomų teritorijų „Natura 2000“ tinklą. Jo urbanizavimo, sutvarkymo projektas buvo sustabdytas.
– Bet ir toliau viešinate darbus, kurie vyksta šalia ąžuolyno ir kurie, jūsų nuomone, gali pakenkti gamtai. Kokių pavojų įžvelgiate dabar?
– Nors vieną pergalę pasiekėme, atsirado kitų problemų. Piliečių ir Užšilių gatvėse greta Karių kapinių ir ąžuolyno buvo valstybinė žemė. Tai buvo apsauginė kapinių zona. Ji buvo sumažinta ir suskirstyta į sklypus, žmonės čia pradėjo statytis namus.
Bendraujant su aplinkosaugininkais paaiškėjo, kad sklypų savininkai nederina savo darbų su gamtos apsaugos specialistais. Nors sklypai suformuoti šalia saugomos ąžuolyno teritorijos, juose taip pat auga vertingų brandžių medžių ir bet kokia ūkine veikla gali jiems pakenkti. Neprofesionaliai atliekant įvairius statybos, kasinėjimo darbus galima pakenkti ir visam šalia esančiam ąžuolynui.
Vos pastebėję, kad darbai vyksta arti ąžuolų, nedelsdami apie juos pranešame aplinkosaugininkams. Jie atvyksta, nustato pažeidimus, skiria baudas. Statytojai jas sumoka ir toliau elgiasi, kaip jiems patogiau, nes darbai vyksta ne „Natura 2000“ teritorijoje, o visai šalia jos.
– Ar miesto atstovams svarbi bendruomenės nuomonė?
– Prieš savaitę susitikau su Kauno marių regioninio parko, kuris prižiūri „Natura 2000“ teritorijas, ir Kauno savivaldybės įmonės „Kauno gatvių apšvietimas“, kuri prižiūri miesto medžius ir krūmynus, atstovais. Savivaldybės įmonės atstovas papasakojo, kad Aukštųjų Šančių ąžuolyne planuojami medžių genėjimo ir tvarkybos darbai.
Noriu pagirti šią savivaldybės įmonę, nes ji pagaliau pradėjo bendrauti su vietos bendruomene, pristatė, kas bus daroma.
Apžiūrėjome ir naujai suformuotus sklypus. Specialistai konstatavo, kad apsauginės kapinių zonos sumažinimas yra žalinga praktika. Deja, apsauginės zonos mažinamos ir aplink vandenvietes, kituose žaliuosiuose miesto plotuose, kurie yra patraukliose miesto vietose. Tai – masinis reiškinys, galintis kelti pavojų gamtai.
Manome, kad visuomenės neabejingumas, viešumas ir geranoriška komunikacija su pertvarkų projektuotojais gali bent iš dalies sustabdyti bandymus naikinti gamtą.
Tikimės, kad jei bus kuriamas naujas projektas pertvarkyti Aukštųjų Šančių ąžuolyną, jame bus atsižvelgta į Lietuvos gamtos fondo pateiktas rekomendacijas, kaip tausoti gamtą. Šis ąžuolynas yra Aukštųjų Šančių istorijos dalis.
