Dirbtinės salos – Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto mokslinis eksperimentas.
Projektas įgyvendinamas kartu su Vokietijos ir Lenkijos mokslininkais.
Pirmosios dvi dirbtinės salos atsirado Kuršių nerijoje, Juodkrantėje: viena Gintaro įlankoje, kita šalia Kuršių marių kranto.
Pasak projekto vadovo profesoriaus Artūro Razinkovo-Baziuko, tokiais projektais siekiama prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Dirbtinės salos gerina vandens kokybę, mažina krantų eroziją, šitaip miestuose sukuriamos natūralios buveinės paukščiams, vabzdžiams, vandens gyvūnijai. Be to, tai patrauklus gamtos akcentas.
Jos montuojamos iš specialių plūduriuojančių konstrukcijų, aptraukiamos kokosų pluoštu ir apsodinamos.
Kuršių marių salos buvo apsodintos nerijai būdingais augalais – viksvomis, vilkdalgiais, rūgštynėmis.
Jono kalnelio sala, kurios plotas maždaug 24 kvadratiniai metrai, buvo apsodinta ir egzotiniais dekoratyviais augalais.
Tarp jų buvo ir pelkinis kiparisas, tačiau jis neišsilaikė.
Dirbtinę salą iš karto aplankė ančių šeimyna, vėliau jų čia susirinkdavo daugiau kaip dešimt. Antys ir nulesė joms patikusius augalus.
Neapsaugojo nei saloje įrengtas ultragaso baidytuvas, nei vanago formos aitvaras.
Viksvos, vandens irisai paukščių nesudomino.
Šiemet vandens augalų kolekcija atkeliavo iš Olandijos.
Gintaro įlankos sala išsilaikė kur kas geriau, nes aplinkui yra daug žalių plotų, kur paukščiai gali susirasti maisto.
Šioje saloje viena ančių pora jau išperėjo vaikų, čia tupia gulbės, garniai, kormoranai.
Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurtos salos artimiausiu metu bus įrengtos dar dviejuose vandens telkiniuose.
