Didi diena Indijos mokslininkams: atrado naują augalų rūšį Antarktidoje

Indijos mokslininkai Antarktidoje atrado naują augalų rūšį. 2017 metais, ekspedicijos į ledu padengtą žemyną metu biologai pastebėjo samanas, praneša bbc.com

Antarktida.<br>123rf.com nuotr.
Antarktida.<br>123rf.com nuotr.
Antarktida.<br>123rf.com nuotr.
Antarktida.<br>123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 8, 2021, 6:06 PM, atnaujinta Jul 8, 2021, 6:08 PM

Identifikuoti, koks tai augalas, buvo sunku ir mokslininkams prireikė penkerių metų, kad patvirtintų, jog rūšis buvo atrasta pirmą kartą. Biologai, įsikūrę Pendžabo centriniame universitete, rūšį pavadino Bryum Bharatiensis.

Bharati yra indų mokymosi deivė ir vienos iš Indijos Antarktidos tyrimų stočių pavadinimas.

Profesorius Feliksas Bastas, biologas, dalyvavęs šešių mėnesių trukmės ekspedicijoje į žemyną, vienas iš 36 mokslininkų, atrado tamsiai žalios rūšies samanas vietovėje pavadinimu Larsemann Hills. Tai yra netoli „Bharati“, vienos iš labiausiai nutolusių tyrimų stočių pasaulyje.

Augalams išgyventi reikia azoto, kalio, fosforo, saulės šviesos ir vandens. Tik 1 proc. Antarktidos yra be ledo. „Pagrindinis klausimas buvo, kaip samanos išgyvena šiame uolų ir ledo peizaže“, – sakė prof. Bastas.

Mokslininkai nustatė, kad šios samanos daugiausia augo tose vietovėse, kuriose yra didelė pingvinų populiacija. Pingvinų išmatos turi azoto. „Iš esmės, augalai čia išgyvena dėl pingvinų išmatų. Padeda ir tai, kad tokiame klimate išmatos nesuyra“, – sakė prof. Bastas.

O saulės spinduliai? Mokslininkai sako, kad vis dar nesupranta, kaip augalai išgyvena esant storam sniegui per šešis žiemos mėnesius be saulės šviesos ir temperatūros nukritus iki -76 laipsnių.

Mokslininkai teigia, kad tikėtina, kad samanos šiuo metu „išdžiūsta iki ramybės stadijos, beveik iki sėklos“, o per vasarą vėl sudygsta, kai gauna saulės šviesos. Išdžiūvusios samanos tada sugeria vandenį iš tirpstančio sniego.

Surinkę mėginius, Indijos mokslininkai penkerius metus nagrinėjo augalo DNR ir lygino su kitais augalais. Iš Antarktidos, sausiausio, šalčiausio ir vėjuoto žemyno, iki šiol užfiksuota daugiau nei 100 samanų rūšių, rašo bbc.com.

Mokslininkai jaudinosi dėl „nerimą keliančių klimato kaitos įrodymų“, kuriuos jie matė ekspedicijos metu. Jie sako, kad ant ledo dangų susidūrė su tirpstančiais ledynais, plyšiais ledo sluoksniuose ir ledynų vandens ežerais.

Antarktida žalėja. Daugelis vidutinio klimato augalų rūšių, anksčiau negalėjusių išgyventi šiame užšalusiame žemyne, dabar matomos visur“, – sakė prof. Bastas.

Atradimas, kad Antarktida žaliuoja, neramina“, – sakė profesorius Raghavendra Prasadas Tiwari, pagrindinis biologas ir Pendžabo centrinio universiteto vicekancleris. „Mes nežinome, kas slypi po storais ledo sluoksniais. Gali būti patogeninių mikrobų, kurie gali atsirasti ištirpus ledui dėl visuotinio atšilimo.“

Tai pirmas Indijos mokslininkų augalo rūšies atradimas per 4 dešimtmečius, per kuriuos jie dirba Antarktidos tyrimų stotyje.

Pirmoji stotis buvo įkurta 1984 m., ją apleido 1990 m. Dvi stotys – „Maitri“ ir „Bharati“ – buvo pradėtos eksploatuoti 1989 ir 2012 m. Ir veikia visus metus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.