Smiltynės–Nidos plentu Juodkrantės link vasarą važiuojantys poilsiautojai smalsiai žvalgosi į pakelėse suvešėjusias vaiskiai žalios spalvos robinijas. Jau gerokai ūgtelėję medžiai veria akį pavasarį, kai bitės aplimpa kvapias baltų žiedų kekes. Jie gražiai atrodo ir rudenį.
Baltažiedės robinijos kilusios iš Centrinės Amerikos, paplitusios Azijos ir Europos šalyse. Tai šviesiamėgiai pupinių šeimos medžiai.
Kartais jie išauga iki 20–30 metrų aukščio, kamieno skersmuo siekia apie 1,6 metro.
Lajos praretėjusios, lapai – plunksnų formos, mediena – kieta, tvirta, atspari dūlėjimui.
Pasodino girininkai
Smiltynėje robinijas sovietmečiu dėl grožio sodino Kuršių nerijos girininkai. Praėjo daugiau kaip pusšimtis metų, ir jau kita miškininkų karta stveriasi už galvos – į tikrąsias akacijas panašios robinijos palankioje dirvoje išplito taip, kad kelia rimtą grėsmę kitiems vietiniams augalams.
Slaptieji robinijų desantai jau lūkuriuoja ir kalnapušių tankumynuose.
Ten jų ankštis arba sėklas suneša paukščiai.
Ne tik giliomis šaknimis, bet ir ūgliais žemės paviršiuje besidauginantys medžiai užkariauja per gaisrus išdegusių kalnapušių plotus, nustelbia lietuviškus beržus ir klevus.
Kova su šiomis atėjūnėmis išties nelengva, nes Kuršių nerijoje negalima naudoti jokių cheminių preparatų.
Robinijas naikiname, bet jos kaip tas devyngalvis slibinas – vieną medį nukerti, išauga kiti“, – kalbėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė.
Sudėtinga išnaikinti
Aplinkosaugininkai sunerimę – plisdamos atvirose laukymėse, ypač gaisrų nusiaubtų miškų masyvuose, baltažiedės robinijos susitelkia į sąžalynus, naikina sausų pievų, smiltpievių, smėlynų augaliją.
Savųjų buveinių netenka įvairios Kuršių nerijai būdingos vabzdžių rūšys.
Saugotinų medžių ir krūmų persodinimo, šalinimo, jų vertinimo, leidimų tvarkos aprašas jau patobulintas – ne tik Kuršių nerijoje, bet ir kitose Lietuvos vietovėse dabar jau galima drąsiai genėti ir kirsti invazinius augalus, tarp jų ir baltažiedes robinijas.
Ne vienas neringiškis kankinosi, kol išnaikino gyvenvietėse prie poilsio vilų, sodybose sužėlusias robinijas.
Nukirsti medį – dar ne viskas, palikti kelmai greitai išleidžia atžalas. Patikimiau dar žaliuojančiuose medžiuose arba kelmuose išgręžti skylutes ir suleisti ten herbicidų.
„Taip ir darysime, jeigu mums bus leista kovai su robinijomis, kitais invaziniais augalais naudoti chemikalus.
Pradėtume nuo labiausiai saugomos vietovės – Naglių gamtinio rezervato. O kol kas vieninteliai mūsų ginklai – pjūklas ir kirvis“, – sakė L.Dikšaitė.
Mažina gamtos įvairovę
Kai kurie gamtos mylėtojai į robinijų naikintojus šnairuoja – jiems atrodo, kad šie medžiai jokios grėsmės nekelia, gražina paplentes, važiuojant automobiliu atrodo kaip žalieji koridoriai.
„Jos giliau į pušynus neprasiskverbia, tegul auga. Kadaise atgabentos iš Skandinavijos visą Kuršių neriją nuklojusios kalnapušės – irgi svetimšalės.
Verčiau naikinkime jas, tada draustinyje sumažės miško gaisrų“, – kalbėjo vienas kadaise pseudoakacijas Smiltynėje sodinęs girininkas.
Tačiau aplinkosaugininkai mano kitaip, nepataria kliautis iliuzijoms – kone visi Lietuvoje prigiję invaziniai medžiai ir krūmai atrodo gražiai, nes pasodinti dekoratyviniais tikslais.
„Vienas dalykas estetika, o kitas – biologinė gamtos įvairovė, kurią tokie augalai agresyviai naikina“, – sakė L.Dikšaitė.
