Pasidairius po Kauno marių ar Jiesios upės šlaitus galima pamatyti įdomiai augančių medžių.
Jų šaknys išlindusios iš žemės ir ant jos paviršiaus susiraizgiusios į paslaptingas vijas. Nemažai tokių pušų ir kitų medžių auga prie Pažaislio vienuolyno Petrašiūnuose.
O keliaujant Jiesios kraštovaizdžio draustinio pažintiniu taku greta Moliakiemio gatvės ant vienos atodangos krašto stiebiasi senas ąžuolas, kurio dalis šaknų įsitvirtinusios į gruntą, o dalis styro tiesiog ore virš aukšto skardžio.
Tokie reginiai ir žavi, ir kelia klausimų, kaip šie medžiai išgyvena ir ar ilgas jų gyvenimas? Ar atėjusi žiema jiems gali kelti pavojų?
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo biologas Kęstutis Obelevičius pasakojo, kad įspūdingiausi tokie medžiai auga prie įvairių upių, kur yra šlaitai, ir prie Kauno marių esančių atodangų.
„Ąžuolai, pušys, juodalksniai, gluosniai, skroblai, skirpstai į žemę šaknis įleidžia labai giliai. Jei medžiai auga prie pat šlaitų, vykstant žemės erozijos procesams, gruntui vis nuslenkant medžių šaknys atsidengia, bet augalai maistinių medžiagų vis tiek sugeba pasisavinti ir gali žaliuoti ilgus dešimtmečius“, – pasakojo biologas.
K.Obelevičius sakė, kad Kauno marių pakrantėje apnuogintomis šaknimis augantys medžiai žaliuoja ilgiau, nes marių vandens lygis svyruoja palyginti nežymiai ir žemės erozija vyksta lėčiau.
„Sunkiau išgyventi medžiams, kurie auga, pavyzdžiui, prie Jiesios kraštovaizdžio draustinio atodangų. Įspūdingasis ąžuolas, kurio dalis šaknų kybo ore, auga jau daug dešimčių metų, bet vieną kartą vis tiek nuriedės, nes erozija neišvengiama, tai natūralus gamtos procesas – smėlingas gruntas nuslinks žemyn, drauge nusinešdamas ir ąžuolą“, – mano K.Obelevičius.
Pavojingiausias metas tokiems medžiams yra pavasaris. Biologas sakė, kad jei šią žiemą sniego bus daug, vėliau jis staiga ims tirpti, tai gali stipriai paveikti šlaitų gruntą ir nemaža jų dalis nuslinks.
„Tokiems medžiams gali pakenkti ir žmonės. Kai kas apie tai gali net nesusimąstyti. Jei žmonės sugalvotų šlaitų papėdėje išsikasti nemažą kiekį smėlio, tai gali išjudinti šlaitą, jo kraštai pradės irti ir slinkti, drauge nusinešdami ir viršuje augančius medžius“, – perspėjo biologas.
Tokie medžiai žmonėms nėra pavojingi, jei elgiamasi atsargiai.
„Ant atodangų ar labai stačiuose šlaituose namų niekas nestato. O smalsuoliai tokiais vaizdais turėtų grožėtis atsargiai, geriau iš tolo ir nebandyti lipti ant įspūdingų šaknų“, – sakė biologas.
