Tai dalis eksperimento, kurio metu drono pilotas ir ūkininkas Rogeris Woodsas vienu dronu pasodina dešimtis tūkstančių saulėgrąžų.
Nepilotuojamas orlaivis paskirsto 45 000 sėklų hektarui tikintis, kad sudygs 30 000 augalų.
„Šis saulėgrąžų derlius, mūsų žiniomis, yra pirmasis saulėgrąžų derlius, visiškai pasodintas dronu. Taigi didelis žemės ūkio paskirties dronas, kurį naudojame komerciniais tikslais, išmėto sėklas“, – sako R.Woodsas.
Ši technika jau naudojama tokioms kultūroms kaip miežiai, liucerna ir kviečiai.
Tačiau daugelis skeptiškai vertino, ar tai tiks saulėgrąžoms.
„Saulėgrąžos turi turėti gana nuoseklų atstumą, kad jos tinkamai augtų, ir jos taip pat gana tiksliai įterpiamos, todėl tai yra keletas iššūkių, kuriuos turėjome įveikti sodindami jas dronu“, – aiškina R.Woodsas.
Eksperimentas šiuo metu pritraukia turistus iš viso pasaulio, kurie nori pasimėgauti galimybe nufotografuoti ir sužinoti daugiau apie modernią ir neinvazinę ūkininkavimo praktiką.
Ūkininkai teigia, kad ši technika yra mažiau invazinė nei tradiciniai sodinimo metodai, nes mažiau trikdo dirvą ir ūkininkai tikisi, kad kiti augintojai greitai pritaikys šią technologiją.
Daugybė dronų naudojimo būdų tausojant aplinką
Dronų naudojimas šiuolaikiniame ūkininkavime tampa vis labiau įprasta praktika, nes technologija turi daug potencialo tausojant aplinką.
„Euronews Green“ neseniai pranešė apie Australijos startuolį „AirSeed Technology“, kuris kovoja su miškų naikinimu naudodamas dronus ir dirbtinį intelektą.
Bepiločiai orlaiviai taip pat padeda mokslininkams išgelbėti nykstančias rūšis, tokias kaip jūrų vėžliai, ir jie buvo naudingi po 2020 m. Australijos krūmynų gaisrų gelbėjant koalas.