Pasaulinė miškų diena: ar medžiai gali išgelbėti planetą?

Kasmet į atmosferą išsiskiria dešimtys milijardų tonų anglies dioksido emisijų, kurios spartina klimato kaitą. Mokslininkai, inovacijų kūrėjai ir politikai ieško sprendimų, kurie padėtų su šia problema kovoti, bet anglies sugėrimo technologijos vis dar išlieka sudėtingu ir brangiu sprendimu, todėl lengviausia ir pigiausia išeitis – sodinti mišką.

Viso pasaulio miškai kasmet sugeria apie trečdalį į atmosferą patekusių CO2 emisijų, dar tiek pat absorbuoja vandenynas, o likusi dalis taip ir lieka atmosferoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Viso pasaulio miškai kasmet sugeria apie trečdalį į atmosferą patekusių CO2 emisijų, dar tiek pat absorbuoja vandenynas, o likusi dalis taip ir lieka atmosferoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Viso pasaulio miškai kasmet sugeria apie trečdalį į atmosferą patekusių CO2 emisijų, dar tiek pat absorbuoja vandenynas, o likusi dalis taip ir lieka atmosferoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Viso pasaulio miškai kasmet sugeria apie trečdalį į atmosferą patekusių CO2 emisijų, dar tiek pat absorbuoja vandenynas, o likusi dalis taip ir lieka atmosferoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Viso pasaulio miškai kasmet sugeria apie trečdalį į atmosferą patekusių CO2 emisijų, dar tiek pat absorbuoja vandenynas, o likusi dalis taip ir lieka atmosferoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Viso pasaulio miškai kasmet sugeria apie trečdalį į atmosferą patekusių CO2 emisijų, dar tiek pat absorbuoja vandenynas, o likusi dalis taip ir lieka atmosferoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Viso pasaulio miškai kasmet sugeria apie trečdalį į atmosferą patekusių CO2 emisijų, dar tiek pat absorbuoja vandenynas, o likusi dalis taip ir lieka atmosferoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Viso pasaulio miškai kasmet sugeria apie trečdalį į atmosferą patekusių CO2 emisijų, dar tiek pat absorbuoja vandenynas, o likusi dalis taip ir lieka atmosferoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Mar 21, 2022, 5:45 PM

Vienas medis vidutiniškai per metus sugeria apie 10 kg CO2. Fotosintezės būdu jis atmosferoje esantį anglies dioksidą paverčia angliavandeniais, iš kurių vėliau formuoja stiebą, lapus ar šaknis. Kiek CO2 medis gali sugerti, priklauso nuo įvairių faktorių, pavyzdžiui, medžio rūšies, amžiaus ar vietos, kurioje jis auga.

Viso pasaulio miškai kasmet sugeria apie trečdalį į atmosferą patekusių CO2 emisijų, dar tiek pat absorbuoja vandenynas, o likusi dalis taip ir lieka atmosferoje.

Absorbcinė planetos galia

Daugiausia anglies dioksido į atmosferą išsiskiria deginant anglį, naftą ir dujas. Tiesa, CO2 kiekis atmosferoje gali didėti ne tik dėl iškastinio kuro naudojimo, bet ir dėl mažinamų absorbcinių planetos galių, t.y. dėl kertamų miškų, keičiamos žemės paskirties ir t.t., todėl svarbu ne tik sodinti naujus medžius, bet ir užtikrinti esamų miškų apsaugą.

Anot Nacionalinio neliečiamojo miško paramos fondo įkūrėjo Remigijaus Lapinsko, problemą aštrina tai, kad visuomenės vartojimas, o tuo pačiu ir CO2 emisijų kiekis atmosferoje auga, o miškų mažėja. Kai kurių ekspertų skaičiavimais, per tris dešimtmečius pasaulinis miškų plotas galėjo susitraukti 177 mln. hektarų, o tai maždaug 28 Lietuvos.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Lietuvoje jau maždaug dešimtmetį mažėja CO2 sugėrimas. Nuo 2011 m. iki 2020 m. Lietuvos miškų absorbuojamo CO2 rodiklis susitraukė beveik 40 proc. Pievose ir ganyklose tendencija dar prastesnė – anglies dioksido sugėrimas per tą patį laikotarpį sumažėjo beveik 80 proc.

Įrankis kovoje su klimato kaita

„Tokios tendencijos nieko gero nežada, todėl turime keisti kryptį, t.y. įveisti daugiau naujų miškų ir labiau tausoti esamus, ypač saugomose teritorijose. Nors mokslininkai jau bando kurti ne tik CO2 sugėrimo technologijas, bet ir genetiškai modifikuotus medžius, kurie augtų didesni ir sugertų daugiau CO2 emisijų, kol kas visuotinai prieinamų ir masiškai pritaikomų sprendimų vis dar nėra. Todėl šiuo metu belieka mažinti arba keisti vartojimą, o tai, ko negalime sumažinti, kompensuoti sodinant mišką“, – teigia R.Lapinskas.

Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 3 trilijonai medžių. Manoma, kad prieš 12 tūkst. metų, civilizacijos pradžioje, jų buvo maždaug dvigubai daugiau. Pozityviai nuteikia tai, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau miško sodinimo iniciatyvų. Iki 2030-ųjų pasodinti 3 mlrd. medžių įsipareigojo ir Europos Komisija. Tiesa, R.Lapinskas pastebi, kad sodinti būtina atsakingai, kitaip galima sukelti daugiau žalos nei naudos.

„Miško sodinimas yra geriausias įrankis kovoje su klimato kaita. Tai pigus, sudėtingų technologinių ar kompleksinių politinių sprendimų nereikalaujantis būdas, suteikiantis galimybę į šį procesą įsitraukti kiekvienam pasaulio gyventojui. Vis dėlto, net ir geri norai kartais gali nuvesti ne tuo keliu, todėl ir mišką sodinti būtina atsakingai“, – pastebi fondo įkūrėjas.

Kur ir ką sodinti?

Anot jo, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius kriterijus. Visų pirma, sodinti medžius žemo derlingumo teritorijose, nes žemės derlingumas visame pasaulyje menksta, o miškui dirvos turtingumas mažiau svarbus nei maisto kultūroms. Antra, renkantis sodinamų medžių rūšis būtina atsižvelgti į teritoriją, kurioje jie augs. O pasodinus invazinius augalus galima sukelti rimtos žalos: pakenkti biologinei įvairovei, paspartinti rūšių nykimą ir sumažinti ekosistemų atsparumą.

„Sodindami medelius konsultuojamės su miškininkais, kurie pataria, kokios medžių rūšys konkrečiam sklypui yra tinkamiausios. Visuomet į sodinamų augalų sąrašą įtraukiame ir ornitochondrinių krūmų, kurie vilioja vabzdžius bei paukščius. Tokiu būdu galime prisidėti ir prie biologinės įvairovės puoselėjimo“, – sako R.Lapinskas.

Be to, tik pasodinti medžius, anot fondo įkūrėjo, neužtenka. Bent penkerius metus juos reikia prižiūrėti, t.y. šienauti žolę, kad ji jaunų medelių nenustelbtų, taip pat pasirūpinti, kad žiemą jų nenugraužtų miško žvėrys. Pavyzdžiui, ištepti specialiais repelentais, kurie atbaido gyvūnus.

Šį pavasarį Nacionalinis neliečiamojo miško paramos fondas Vilniaus ir Marijampolės rajonuose planuoja pasodinti 16 500 medžių, kurie niekuomet nebus kertami komerciniais tikslais. Pagrindinis fondo tikslas – iki 2050 m. pasodinti 3 mln. medžių, t.y. bent po vieną medį kiekvienam lietuviui.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.