„Prieš 50 metų Stokholme susirinkusios 115 pasaulio valstybių šią dieną paskelbė didelį manifestą, kuris buvo pradžia didžiųjų aplinkosauginių konferencijų.
Nuo tada pradėta švęsti Pasaulinė aplinkos diena ir vos prieš keletą dienų tame pačiame Stokholme buvo susirinkęs visas pasaulis aptarinėti, kokiomis aktualijomis mes gyvename.
Pasiekimų gana daug, nes, jei prieš 50 metų susirinkusios industrinės šalys matė problemas, koncentruotas pramoninėse teritorijose, šiandien aplinkosauginės problemos pastebimos visur: Arktyje ir net žmogaus kraujyje, kur randamas mikroplastikas“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Mes gyvename karo krizės laikotarpiu, kuriame Rusija bando sunaikinti Ukrainą, paneigdama visus Europos ir pasaulio saugumo principus, ir suprantama, kad mūsų visų žvilgsniai yra į Ukrainą ir pagalbą jai. Vis dėlto mes negalime pamiršti, kad turime bent dar 3 šliaužiančias krizes: kintančio klimato, nualintos aplinkos ir išeikvotų resursų.
Kai 2019 m. paskelbėme, kad norime tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, buvo daug skeptiškų balsų. Šios trys krizės nėra taip aiškiai matomos plika akimi. Bet žinojome, kad dirbome prie kilnaus tikslo. Mes privalome šiuos dalykus keisti, džiaugiuosi, kad per rekordiškai trumpą laiką žaliasis kursas tapo žinomu ir palaikomu tikslu ne tik Lietuvoje ar Europoje, bet ir už jos ribų.
Tam, kad išsaugotume žaliojo kurso ambiciją, turime nuolatos priminti sau ir kitiems, kad siekdami žaliųjų tikslų mes saugome kai ką didesnio nei mes patys, mūsų planetą.
Todėl labai džiaugiuosi tokiomis iniciatyvomis, kaip ši. Žvelgdamas į tolimesnę ateitį laukiu, kuri savivaldybė bus pirmąja klimatui neutralia savivaldybe Lietuvoje. Noriu palinkėti visoms nesustoti ir judėti į priekį, kad galėtume drąsiai pasakyti, jog turime pirmąją Lietuvoje klimatui neutralią savivaldybę“, – iniciatyvą sveikino Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Ši aplinkos ministro iniciatyva skirta savivaldybių lyderystei aplinkosaugos srityje įvertinti ir pamatuoti. Reitingas sudarytas siekiant stiprinti savivaldybių konkurencingumą bei skatinti LR Vyriausybės programos nuostatų ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.
Reitingas vertina ne vien savivaldybių aplinkosauginius duomenis, tačiau ir aplinkosauginio sąmoningumo skatinimą jose. Jis sudarytas iš 56 kriterijų, kurie suskirstyti į 9 skirtingas aplinkosaugos tikslus apimančias sritis tokias kaip atliekų prevencijos ir tvarkymo, prisitaikymo prie klimato kaitos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, darnaus judumo, urbanizuotų teritorijų tvarumo, biologinės įvairovės , gyventojų aplinkosauginio sąmoningumo skatinimo.
Kriterijus sudarė bei patvirtino nepriklausoma, iš skirtingų sektorių atstovų sudaryta ekspertų komisija. Duomenys savivaldybių vertinimui buvo surinkti iš pačių savivaldybių bei kitų valstybinių įstaigų.
Pirmosios vietos nugalėtoja – Vilniaus miesto savivaldybė, surinkusi daugiausiai taškų, 59,99 iš 100 galimų. Ji buvo tarp pagrindinių lyderių net 7 srityse iš 9 ir aukščiausius balus surinko statybų ir teritorijų planavimo, klimato kaitos valdymo ir politikos, aplinkos kokybės, prevencijos ir komforto, bei biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio grupėse.
Vilnius taip pat išsiskyrė iš visų savivaldybių kaip daugiausiai įvairių žaliųjų ir bendruomenės įtraukimo, informavimo iniciatyvų ir priemonių įgyvendinantis miestas. Tai – viena iš kelių savivaldybių Lietuvoje, patvirtinusi miesto pievų šienavimo pagal žydėjimo ciklus taisykles, siekiant palaikyti biologinę įvairovę ir vėsinti miestą karštomis vasaros dienomis. Taip pat sostinės savivaldybė kol kas vienintelė Lietuvoje pradėjo naudoti Žalumo indeksą vertinant naujai vystomus statybos projektus bei pirmoji miesto tarybos sprendimu uždraudusi šildytis deginant anglį ar durpes.
Antroje vietoje atsidūrė Druskininkų miesto savivaldybė, surinkusi 52,25 taškų. Daugiausiai lyderystės ji parodė energetikos, statybų ir teritorijų planavimo bei klimato kaitos ir valdymo srityse. Didelė dalis savivaldybių pasirodė labai gerai vienoje ar dviejose grupėse, tačiau prasčiau likusiose, tuo tarpu Druskininkai turėjo pakankamai gerus rezultatus beveik visose kriterijų grupėse. Tai – viena iš kelių Lietuvos savivaldybių pirmaujanti renovuotų daugiabučių butų (namų ūkių) skaičiumi bei dviračių takų ilgiu (km), tenkančiu tūkstančiui gyventojų.
Trečiosios vietos nugalėtoja – Jonavos rajono savivaldybė, kuri pelnė 47,75 balus. Daugiausiai nuveikti jai pavyko aplinkos kokybės, komforto, prevencijos bei statybų ir teritorijų planavimo srityse. Taip pat ji yra viena iš kelių šalies savivaldybių 2021 m. įsigijusių elektra varomą tarpmiestinį autobusą, daugiau informacijos apie tai čia.
Be to, Jonavos rajono savivaldybė yra viena iš dviejų savivaldybių Lietuvoje, priėmusi du Europos merų pakto įsipareigojimus – iki 2030 m. išmetamo CO2 kiekį sumažinti bent 40 proc., visų pirma užtikrindama, kad būtų efektyviau vartojama energija ir daugiau naudojama atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir didinti savo atsparumą klimato kaitos poveikiui imdamasi prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų. Europos merų paktas yra visos Europos Sąjungos iniciatyva, kviečianti imtis veiksmų klimato kaita švelninti ir kurti ekologiškesnę Europą.
Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo dešimtuke kitos savivaldybės rikiuojasi taip: Panevėžio miesto (47,31 taškas), Kauno miesto (46,68), Kauno rajono (44,60), Birštono (44,19), Klaipėdos miesto (43,37), Tauragės rajono (42,89) ir Utenos rajono (42,01).
