53 raudonieji klevai ir ąžuolai. Tiek jų nudžiūvo Kareivių gatvėje ir tiek teks atsodinti. Tai – beveik pusė ten pasodintų medžių.
Kai Kareivių gatvėje medžiai buvo sodinami pirmą kartą 2020aisiais, bent kartą rankas į žemę įkišęs žmogus stebėjosi – taip nemokšiškai dirbti dar reikia sugebėti.
Gerai, jei tai būtų viena vieta sostinėje. Bet Geležinio Vilko gatvėje, kur vietoj išdžiūvusių pušų už 32 tūkst. eurų buvo pasodinti krūmai, vaizdas dar liūdnesnis.
Kaltę suvertė sodinukams
Paklaustas, dėl kokių priežasčių Kareivių gatvėje neprigijo raudonieji klevai ir ąžuolai, savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius nedaugžodžiavo.
Esą medžiai neprigijo, nes buvo pasodinti nekokybiški sodinukai. Rangovas juos turės atsodinti.
Tačiau vilniečiai dar prisimena, kaip medžiai Kareivių gatvėje buvo sodinami. Darbai vyko 2020 metų gruodį, kai vidutinė paros temperatūra jau buvo žemiau nulio, žemė nubalinta šarmos.
Sodinukai kelias dienas buvo laikomi atviromis šaknimis, sodinami labai negiliai, todėl nieko nuostabaus, kad jie neprigijo.
Praleido geriausią laiką
Tai jau praeitis. Bet kodėl medžių atsodinimas Kareivių gatvėje atidėtas vėlesniam laikui, neatliktas šį pavasarį?
G.Runovičius aiškino taip: esą ąžuolai vėlai sprogsta, ypač tokį šaltą pavasarį, koks buvo šįmet.
„Kad gautume kuo tikslesnę informaciją, kiek pasodintų medžių nudžiūvo, reikėjo palaukti, kol kiti visiškai išsprogs, taigi geriausias sodinimo laikotarpis buvo praėjęs“, – dėstė G.Runovičius.
Jo žodžiais, nieko baisaus neįvyko, medžių atsodinimas yra garantinis, tad kada nors Kareivių gatvę tikrai užlies „žalioji banga“, kuria taip didžiuojasi meras Remigijus Šimašius.
Takų dangai iškils grėsmė
Valdininkas nenorėjo prisiminti, jog taip pat savivaldybė delsė ir 2021-ųjų pavasarį, nors jau tada buvo aišku, kad beveik pusė pasodintų medžių nesužaliuos.
Tąkart medžius apžiūrėję specialistai nustatė, kad neprigijo tik 10 proc. medžių. Pasirodo, smarkiai suklydo.
Vilniečiai Kareivių gatvėje jau dabar regi ir kitą blogybę, kuri išlįs vėliau. Jos savivaldybėje taip pat niekas nesupranta.
Šalia pasodintų medžių yra pėstiesiems ir dviratininkams skirti takai. Kaip jie atrodys, kai medžių šaknys ims raizgytis, iškilos dangą? Mat ąžuolai ir klevai pasodinti šalia takų.
Pušys – visai netinkamos
Ne tik medžių sodinimo būdas, bet ir jų rūšių pasirinkimas kelia nuostabą specialistams.
Gamtininkas Andrius Gaidamavičius priminė, kad atspariausios augti miestuose yra liepos. Tinka ir kiti lapuočiai.
Tad kam reikėjo Geležinio Vilko gatvėje, atkarpoje tarp Ozo ir Mokslininkų gatvių, susodinti 500 pušų už 32 tūkst. eurų?
A.Gaidamavičiui nieko keista, kad jos neprigijo.
Jau po žiemos šios pušelės atrodė kraupiai – spėjo nudžiūti nepaaugusios nė pusmetį.
Gamtininkas pridūrė, kad iš viso reikėtų apsvarstyti, ar verta ką nors sodinti Geležinio Vilko gatvėje. Anot jo, Vilniuje yra daug vietų, kur labai trūksta medžių.
Pasirinkimas vėl stebino
Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja Ramunė Baniulienė tikino, kad pušys neprigijo dėl aplinkos veiksnių, todėl želdynai buvo atsodinti atsparesniais krūmais.
R.Baniulienė įsitikinusi, kad atsodinta atspariausiais druskoms mieste augalais sedulomis. Vietoj pušų įterpta klevų, gudobelių ir šermukšnių sodinukų.
Tik A.Gaidamavičius teikė mažiau vilčių, kad gudobelių ir šermukšnių sodinukai prigis: „Aišku, sužinosime, kaip užteršta sostinė, nes jei gudobelės ir šermukšniai negalės augti, tai klausimas, ar mes čia galime gyventi?“
Bet tai dar ne viskas. Aiškindamiesi dėl Geležinio Vilko gatvėje nudžiūvusių pušų savivaldybės atstovai teigė, kad jos buvo laistomos, tręšiamos, ravimos, bet vis tiek teko išrauti stagarus.
Dabar vietoj pušų jau pasodinti krūmai, bet kaip jie atrodo? Paskendę aukštoje nešienaujamoje žolėje, kurioje praėjusią savaitę net briedis sugebėjo pasislėpti ir sukelti avariją.
Tai kam reikėjo į augalus investuoti dešimtis tūkstančių eurų, o po to jais nesirūpinti?
Tenka atsodinti ir liepas
A.Gaidamavičius teigia, jog augalus reikia sodinti ankstyvą pavasarį – balandžio mėnesį, jeigu nori, kad jie prigytų: „Kuo vėliau pasodini, tuo sunkiau prigyja.
Jei dar su lapais sodinsi, bus labai blogai.“
Pasak pašnekovo, geriausia medžius sodinti be lapų, kad būtų išvengta Gedimino prospekte pasodintų liepų likimo. Čia teko atsodinti 17 medžių.
O štai Lukiškių aikštėje trijų didelių brandžių liepų atgaivinti nebepavyks, nors ir kaip tai stengiasi padaryti savivaldybės pasamdyti arboristai.
Šie medžiai buvo numarinti rekonstruojant Lukiškių aikštę.
„Šis atvejis gerai iliustruoja, kokius rezultatus turi miestas, ignoruodamas specialistus ir propaguodamas ydingą miesto žaliųjų erdvių tvarkymo praktiką.
Labiau rūpinamasi ne miesto medžiais, jų išsaugojimu, o trinkelėmis.
Medžiai betono aikštėse tampa tarsi negyvomis skulptūromis – negalvojama, kaip juos apsaugoti, darbai atliekami taip, kad medžiams nepaliekama galimybės išlikti“, – sakė Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas.
