Kol Vilnius gedi šimtamečio ąžuolo, tokių medžių Lietuvoje – dešimtys: prisidengiama įžūliomis priežastimis

Šeštadienį Vilniaus Ceikinių gatvėje nupjovus šimtametį ąžuolą gamtininkai džiaugiasi visuomenės reakcija, tačiau primena, kad kiekvienais metais tokių Lietuvoje kertamų medžių yra daugybė. Iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinti specialistai tikisi, kad šis precedentas užkirs kelią panašiems įvykiams ateityje. Vis dėlto, anot jų, kol kas identiški kirtimai kitose Vilniaus vietose vyksta ir šiuo metu.

 Nupjautas ąžuolas Vilniuje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Nupjautas ąžuolas Vilniuje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-05-23 21:07

Advokatas, Lietuvos visuomenės veikėjas ir Viešojo intereso gynimo fondo vadovas Saulius Dambrauskas sako, kad turto vystytojams materialinė atsakomybė tėra papildomos išlaidos. Kai pastato sąmatinė vertė yra skaičiuojama milijonais, papildomi tūkstančiai gavus baudą pridedami prie bendro statybų sąmato, o pažeidėjams tai „iš esmės nieko nereiškia“.

„Tai neturėtų tapti įprastine praktika. Čia yra nesiskaitymas su miesto kraštovaizdžiu, su gamta, su miestu ir miestelėnais – tiesiog pasityčiojimas iš visų“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ komentavo teisininkas.

Specialisto teigimu, statybų bendrovės platinama informacija apie tai, kad nukirstas medis nebuvo saugomas – yra melaginga. Iš tiesų visi medžiai, atitinkantys tam tikrus kriterijus yra priskiriami saugotiniems želdiniams, todėl negali būti kertami be specialiai tam išduotų leidimų.

„Čia buvo ypatingai grubus pažeidimas. O tai, ką jie dabar rašo, yra visuomenės apgaudinėjimas. Jie teigia, kad šis medis nebuvo saugomas. Tai netiesa. Pagal vyriausybės nutarimu nustatytus kriterijus mieste kiekvienas medis virš 12 cm valstybinėje žemėje ir virš 20 cm privačioje yra priskirtas saugotiniems. Čia ko gero bandoma visus supainioti dviem skirtingomis sąvokomis painiojant kas yra valstybės saugomi medžiai, kaip gamtos paminklai ir tiesiog saugomi medžiai.

Konkretus ąžuolas, tikėtina, nebuvo įtrauktas į gamtos saugomų paminklų sąrašą. Kalba apie medį, kuris yra saugomas dėl to, kad atitinka reikiamus kriterijus pagal savo rūšį ir kamieno storį – ąžuolas yra vertinga rūšis ir jeigu jis yra virš tam tikro nustatyto storio tai elementariai jis yra saugomas ir negali būti pašalintas be leidimo, ir net leidimas tokio medžio nukirtimui negali būti išduotas be tam tikros teisinės priežasties“, – kalbėjo S. Dambrauskas.

Kaip ELTA rašė anksčiau, komentuodamas įvykį Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad pagal savivaldybėje galiojančią tvarką medis gali būti įvertintas 130 tūkst. eurų. Politiko manymu, turėtų būti peržiūrėtas ir Želdinių įstatymas, ir Baudžiamasis kodeksas, o bauda už tokio pobūdžio pažeidimus galėtų prasidėti nuo pusės milijono eurų.

Suaugę medžiai miestui – aukso vertės

„Labanoro vilku“ pramintas gamtininkas Andrejus Gaidamavičius Stambus pasakoja, kad senas medis teikia įvairias ekosistemos paslaugas, tokias kaip oro gryninimas, vandens filtravimas, dirvožemio kokybės gerinimas. Šalia to, medis taip pat suteikia buveinę daugybei organizmų rūšių: nuo paprastų paukščių iki labai retų vabzdžių, kurie yra prieraišūs būtent ąžuolams.

Gamtininko teigimu, stambūs, savo lają išsaugoję medžiai karštą vasaros dieną miestuose sumažina oro temperatūrą keliais laipsniais, išsaugo didesnę aplinkos drėgmę taip kurdami žmogui palankų mikroklimatą.

„Kai ateina karščiai, kur visi stengiasi statyti automobilius? Po kokiu suoliuku nori atsisėsti? Ten, kur būtų pavėsis. Kadangi pas mus sausros ir karščiai vis dažnės dėl klimato kaitos, tokie medžiai yra aukso vertės“, – iniciatyvai„Tvari Lietuva“ sakė A. Gaidamavičius.

Specialistas priduria, kad ąžuolai vertinami ne tik dėl savo teikiamų „paslaugų“ žmogui, bet ir dėl išskirtinės reikšmės Lietuvai: „Kiekvienas suaugęs ąžuolas yra didelė vertybė, nes jis gali gyventi ilgiau nei tūkstantį metų – tai yra gyvieji paminklai, kurie liudys apie mūsų požiūrį į gamtą kartoms, kurios gyvens po 100, ar net po 1000 metų.“

Nukirstas ąžuolas – tik ledkalnio viršūnė

A. Gaidamavičius pabrėžia, kad Ceikinių gatvėje nupjautas ąžuolas nėra vienintelis toks atvejis. Gamtininko teigimu, tokie kirtimai vykdomi kone kasdien rekonstruojant kelius, vykdant statybas, o norint juos išsaugoti reikalingas net Prezidento įsikišimas.

„Gerai, kad dabar kilo toks skandalas, gal ateityje tai padės išsaugoti kitus ąžuolus. Bet kelininkai nuolatos pjauna ąžuolus rekonstruodami, platindami kelius – niekas nežiūri, ar medis storas, ar plonas, pjauna visus iš eilės. Prieš porą metų mums pavyko išsaugoti vieną ąžuolą Zarasų rajone, kuriam buvo 300 metų, bet ir tai – tik su prezidentūros įsikišimu“, – kalbėjo specialistas.

Aplinkos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė sako, kad bene didžiausia problema yra tai, jog medžiai teisiškai beveik nesaugomi. Jos teigimu, inžineriniais tinklais, tokiais kaip elektros perdavimo, nuotolinio ryšio laidai, dujotiekio, nuotekų šalinimo vamzdžiai galima itin lengvai pagrįsti didžiąją dalį kirtimų.

„Visoje Lietuvoje gaji problema, kad teisiškai inžineriniai tinklai pateisina visų medžių pjovimą. Šitas ąžuolas yra daugybės dalykų simbolis: teisinės netvarkos, vystytojų nihilizmo. Iš kitos pusės, kai visuomenė taip sureagavo, tikrai matome, kad kirtimai yra skaudi tema. Tai, kas yra teisėta ir kaip yra elgiamasi, toli gražu nėra tai, kas yra teisinga ir ko visuomenė norėtų“, – pasakojo L. Paškevičiūtė.

Prieš mėnesį fiksuota panaši situacija

„Girių spiečiaus“ narys ir Lietuvos fitoterapijos sąjungos atstovas Mindaugas Potapovas iniciatyvai „Tvari Lietuva“ pasakojo apie šių metų gegužės 4 d. Verkių regioniniame parke vykusį kirtimą. Apie Verkių gatvėje paukščių perėjimo metu virstančius senus medžius savivaldybei pranešė vietos gyventojai.

„Remiantis tuo, kad toje vietoje yra inžineriniai elektros tinklai, šalia kelio buvo iškirsta nemažai brandžių pušų, kai kurioms iš pažiūros gali būti ir 70 metų. Kaip dabar linksniuojamam ąžuolui, jų kirtimui taip pat būtų reikėję leidimo, jos yra saugomos, čia taip pat juk yra regioninio parko teritorija. Bet pas mus yra priimti tokie įstatymai, kad galima medžius kirsti net neklausus, o tik pranešus savivaldybei, tai yra leidimo net jokio nereikia“, – aiškino M. Potapovas.

Informavus savivaldybės atstovus paaiškėjo, kad nors kirtimai yra teisėti, Energijos skirstymo operatoriaus darbuotojai nepranešė savivaldybei apie savo planus, todėl laikinai turėjo darbus nutraukti.

Pašnekovas taip pat dalinosi žiniomis apie kitoje Verkių regioninio parko vietoje, Santariškių gatvėje sužymėtą eilę medžių. „Girių spiečiaus“ narys dėl situacijos susisiekė su Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos atstovais, tačiau šie situacijos pakomentuoti negalėjo.

„Panašu, kad ten taip pat eina inžineriniai tinklai, dujų vamzdžiai ar aukštos įtampos laidai. Dėl šios situacijos kalbėjausi su Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija – jie buvo nustebę, kad kažkas kažką vykdė parko teritorijoje, nes jiems, kaip prižiūrėtojams, niekas nebuvo pranešta. Darbuotojai patikino, kad jokie leidimai kirtimams nebuvo išduoti, bet bendruomenei nuo to neramiau, kai patys parko darbuotojai tiksliai nežino, kodėl medžiai yra sužymėti“, – sakė M. Potapovas.

ELTA primena, kad šeštadienį Vilniaus centre, Ceikinių gatvėje, nukirstas ilgaamžis ąžuolas. V. Benkunskas tai pavadino vandalizmu ir patikino, kad NT vystytojai leidimų medžio kirtimui neturėjo. Savo ruožtu „Rinktinės NT“ šeštadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai teigė, kad nukirsto ąžuolo šaknų plotas darė žalą lietaus nuotekų tinklui.

Nepasitenkinimą išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda, pavadinęs tai barbarišku išpuoliu.

Šiuo metu Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai, gavę sostinės mero V. Benkunsko pareiškimą dėl nupjauto ąžuolo, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.