Miškų atstovai piktinasi planuojamais įstatymų pokyčiais: bandomas įteisinti naujas balansas, o nėra poveikio analizės

Miškų atstovai piktinasi dėl planuojamų Saugomų teritorijų, Miškų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektų. Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas Remigijus Bakys tvirtina, kad planuojami pokyčiai galėtų lemti problemas miško ir žemės ūkio sektoriams, tačiau nėra padaryta poveikio analizė, kuri tai galėtų įvertinti.

Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas Remigijus Bakys tvirtina, kad planuojami pokyčiai galėtų lemti problemas miško ir žemės ūkio sektoriams, tačiau nėra padaryta poveikio analizė, kuri tai galėtų įvertinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas Remigijus Bakys tvirtina, kad planuojami pokyčiai galėtų lemti problemas miško ir žemės ūkio sektoriams, tačiau nėra padaryta poveikio analizė, kuri tai galėtų įvertinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas Remigijus Bakys tvirtina, kad planuojami pokyčiai galėtų lemti problemas miško ir žemės ūkio sektoriams, tačiau nėra padaryta poveikio analizė, kuri tai galėtų įvertinti.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas Remigijus Bakys tvirtina, kad planuojami pokyčiai galėtų lemti problemas miško ir žemės ūkio sektoriams, tačiau nėra padaryta poveikio analizė, kuri tai galėtų įvertinti.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 5, 2023, 3:59 PM, atnaujinta Jun 5, 2023, 4:01 PM

„Žemės ir miško ūkio srityse, miško ūkio ypatingai, aplinkos tvarkymas ir naudojimasis ja yra paremtas 3 pagrindiniais naudojimo principais – teikiame ekonomines paslaugas, socialines ir ekologines. Visada būdavo tam tikras balansas, skirtingose teritorijose jis buvo nevienodas, bet buvo. Šiandien minėtų įstatymų pakeitimų projektų forma bandomas įteisinti naujas balansas, kurio ribų, skaitydami šiuos įstatymo projektus, mes nebematome“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Bakys.

„Galima konstatuoti labai paprastą dalyką – minėtuose įstatymo projektuose nėra padaryta tinkama forma ir turinio poveikio tiek žemės ūkio, tiek miškų ūkio sektoriams. Nėra poveikio analizės. Galima tik spėti, kad poveikis gali būti didelis, netgi dramatiškas, tačiau į šiuos dalykus nėra atsižvelgiama“, – pažymėjo jis.

R. Bakys tikino norįs, kad jo minėta analizė būtų įtraukta įstatymų leidybos procese. Anot jo, šiuo metu iš Aplinkos ministerijos pusės matomas „judėjimas į vieną pusę“ ir nematomos to ribos.

„Kiek plėsis aplinkosauginiai projektai, kur ir kokiu mastu bus ribojama ūkinė veikla miškuose, žemės ūkio sektoriuje, visų šių dalykų nėra. Prie to galima drąsiai pridėti, kad privačios nuosavybės teisė įstatymų projektuose atsiduria žemiau aplinkosauginių iniciatyvų, kas irgi yra nepriimtina“, – sakė Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas.

„Neprieštaraudami aplinkosaugai kaip tokiai, norėtume paprašyti balanso ir aiškumo“, – akcentavo jis.

A. Gaižutis: per artimiausius 5 metus, ribojimai valstybei galėtų kainuoti 0,5 mlrd. eurų

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis tuo tarpu akcentavo, kad papildomi apribojimai ūkinei veiklai, per artimiausius penkerius metus, galėtų kainuoti apie pusę milijardo eurų.

„Mūsų žiniomis, Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos yra įvertinę, kiek gi valstybei kainuotų per artimiausius 5 metus papildomi apribojimai ūkinei veiklai, kurie atsirastų dėl šių iniciatyvų. Tai skaičius toks, grubiai sakant, 0,5 mlrd. eurų“, – tvirtino A. Gaižutis.

„Ir vien tik privačių miškų savininkams, prie dabartinių skaičiavimų ir metodikų, kurios saugomų miškų įstatyme yra numatomos keisti ir tikslinti į protingesnes, reikėtų atlyginti 150 mln. per ateinančius 5 metus“, – aiškino jis.

„Lietuvos mediena“ vadovas: žemės ir miškų ūkius ištiktų griūtis

Galiausiai Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas akcentavo, kad priėmus planuojamus įstatymų pakeitimus, žemės ir miškų ūkių sektorius galėtų ištikti griūtis.

„Įsivertinę tai, kas galėtų atsitikti, jeigu šia kryptimi pajudėtų visa įstatymų bazė, kuria rūpinasi Aplinkos ministerija ir Vyriausybė, įsivaizduojame, kad griūtis ištiktų vos ne pačius svarbiausius Lietuvos ūkio sektorius – žemės ūkį ir miškų ūkį“, – teigė R. Beinortas.

„Tai (žemės ir miškų ūkiai – ELTA) yra ženklios bendro vidaus produkto kūrimo dalys“, – tvirtino jis.

Praėjusią savaitę Vyriausybėje įvykus posėdžiui tarp Vyriausybės atstovų ir Lietuvos žemės ūkio rūmų, Lietuvos miškų ūkio rūmų, Miško darbų rangovų asociacijos, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos ir Medienos perdirbimo asociacijos, minėtų organizacijų atstovai išreiškė kategorišką nepritarimą Saugomų teritorijų, Miškų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektams.

Pagrindinė nepritarimo priežastis – neįvertintas šių teisės aktų pakeitimo projektų poveikis miško ir žemės ūkiui bei prieštaraujantis Konstitucijai požiūris į privačią nuosavybę.

Įstatymų pakeitimais planuojama, kad didmeninėje prekyboje aukcionuose parduodamos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavimas organizuojamas tokia tvarka, kad ne mažiau nei 80 proc. šiuose aukcionuose parduotos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų iki jų eksporto būtų perdirbti į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos teritorijoje.

Organizacijos rašytiniu pareiškimus kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.