Tauragės rajone grybavęs Vainius Kertenis džiaugiasi pirmą kartą atradęs taip gausiai pridygusių geltonpinčių – krepšyje nugulė maždaug 15 kg šių grybų. Vyras sako, kad tokiu radiniu stebėjosi ir jo tėtis – tiek šių grybų vienoje vietoje dar nėra matęs.
Apie geltonpintes Vainius sako perskaitęs žiemą atsitiktinai nusipirktoje knygoje apie grybus, o atradimų skonis, tikina vyras, nenuvylė. Geltonpintės šiek tiek primena vištieną, tačiau rinkti jas reikia tik jaunas – augdami grybai kietėja ir sausėja.
„Skonis kažkiek primena vištieną. Grybas šlapias, net pagalvojau, kad su juo kažkas ne taip. Bet jie skaniausi jauni, šlapi. Aš ragavau šiek tiek paaugusio, geltonesnio ir labai patiko. Jauni oranžinės spalvos turi“, – pasakojo Kaišiadorių rajone šių grybų prisirinkusi I.Bausienė.
Moteris sakė, kad šių grybų ragauti teko ir anksčiau, tačiau pačiai geltonpintę rasti pirmą kartą pavyko šiemet.
Šiems grybams jau trečius metus neatsispiria ir Danutė Nazarovienė, tačiau moteris neslepia, kad lietuviams mažiau pažįstamos geltonpintės pirmąjį kartą ragavo su baime.
Apie šį grybą ji sako skaičiusi socialiniuose tinkluose, tačiau paragauti pirmą kartą įtikino giminaitis, o nuo to laiko moteris jo ieško ir pati. Tiesa, jai Utenos rajone rinktų geltonpinčių skonis pasirodė panašesnis į baravykų, nors dukra su anūku, juokiasi moteris, vienbalsiai balsavo už panašumą į vištieną.
Ypatingą skonį suteikia tik paruošimas
Mikologas Jonas Kasparavičius sako, kad šie grybai tikrai nenuodingi, tačiau ypatingą skonį jiems suteikia prieskoniai bei paruošimas.
„Kol jis jaunas, jis minkštas ir valgomas, nes vėliau sukietėja. Konsistencija, jį supjausčius, panaši į susmulkintą kopūsto lapą ar kotą. Jei šis grybas dedamas į sriubą, primena lašinukus, bet skonio jokio nėra.
Tam, kad būtų skonis, reikėtų prieskonių, nes pats grybas beskonis. Maistingumas gal nėra labai didelis, bet, kaip ir visi grybai ar organizmai, turi įvairių medžiagų“, – pasakojo J.Kasparavičius.
Mikologas taip pat pastebi, kad neretam kyla pagunda ant medžių augantį grybą nuspirti tikintis, kad taip padarys medžiui paslaugą.
„Mes medžiui niekuo nepadedame, nes tam, kad grybas išaugtų tokio dydžio, kokio jį matome, medyje grybienos turi būti kelis ar net 10 kartų daugiau.
Mes, numušdami vaisiakūnį, medžiui tikrai nepadedame, o gal net atvirkščiai. Pavyzdžiui, kaip ir obelis – negali vienu metu ir derėti, ir plisti. Jei neleidžiame grybui derėti, jis toliau plečiasi. Jei dera, vadinasi, medžiagas naudoja tam ir toliau medžiu neplinta“, – aiškina mikologas.
Be to, pasak jo, dideliame medyje šis grybas gali augti dešimtmečius, todėl iš kamienų dygstančios geltonpintės toli gražu nereiškia medžiui „mirties nuosprendžio“.
Ką žinoti, prieš ruošiantis grybauti
Skubantiems į miškus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai įspėja, kokių taisyklių neužmiršti, kad uogavimas ir grybavimas miškuose neapkarstų. „Jeigu išsiruošėte grybauti ar uogauti, reikėtų nepamiršti laikytis Lankymosi miške taisyklių ir reikalavimų, kaip tinkamai rinkti laukinę augaliją“, – sako Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas Benas Bitauskas.
Pasak aplinkosaugininko, grybaujant ir uogaujant miške surenkamų gėrybių skaičius neribojamas. Tiesa, yra vietų, kurias reikėtų aplenkti.
„Fiziniai asmenys gali grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais.
Taip pat kai kur lankymąsi riboja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai ar kiti teisės aktai“, – atkreipia dėmesį B.Bitauskas.
Svarbu nepamiršti, kad draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės ir taip pat pastatyti informaciniai (įspėjamieji) ženklai arba jie pažymėti aiškiai matomomis „Stop“ juostomis.
Fizinių asmenų lankymasis, vaistažolių, grybų, uogų ar kitų miško išteklių naudojimas miškuose kartais gali būti uždraustas ar apribotas dėl svarbių priežasčių, tokių kaip didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.
Pasak Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjo, svarbiausia lankantis miškuose vadovautis principu „ką atsivežiau, tą ir išsivežu“, t. y. nepalikti šiukšlių, o radus jų pasirūpinti mišku ir jas išvežti į artimiausią atliekų konteinerį.
