Specialistų pastangos davė vaisių – graudžiai atrodę medžiai šiais metais žaliuoja: padėjo specialios gaudyklės

Ankstesnėmis vasaromis graudžiai atrodę keršakandžių apgraužti medžių lapai šiais metais žali – padėjo ne tik gaudyklės, bet ir savanorių pastangos grėbti lapus, kad kenkėjai toliau nesiveistų.

Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles ir grėbti nukritusius lapus keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Sep 3, 2023, 9:17 PM

Vabzdžių antpuolių, prasidedančių vasaros viduryje, šiais metais mažiau. Tai matyti pasižvalgius į ankstesniais metais jau liepą pradėdavusius ruduoti kaštonų lapus.

Mat juos pažeisdavusios keršakandės nuo 2020-ųjų gaudomos feromoninėmis gaudyklėmis. Iki tol medžiai bent porą dešimtmečių kentėjo nuo šių kenkėjų.

Pradėjus medžiuose kabinti gaudykles keršakandžių populiaciją pavyko sumažinti.

Anksčiau ši priemonė sėkmingai buvo naudojama prižiūrint S.Daukanto aikštės medžius – tai buvo daroma Prezidentūros iniciatyva ir lėšomis.

Pakeičia lipnų pagrindą

Specialistai pažymi, kad feromonai nėra pavojingi žmonėms, gyvūnams, paukščiams ir nenuodingi aplinkai.

„Miestuose, kur cheminių preparatų naudojimas yra nesaugus aplinkai, todėl draudžiamas, pasirinkome šį saugų metodą.

Feromoninės gaudyklės yra labiausiai pasiteisinanti priemonė keršakandžių populiacijai mažinti ir taip padėti kaštonams kiek įmanoma ilgiau atrodyti estetiškai“, – aiškino savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Vienam medžiui, nelygu keršakandžių populiacijos gausa, reikia dviejų feromoninių gaudyklių su maždaug kas šešias savaites keičiamu lipniu pagrindu.

Iš pradžių savivaldybė įsigijo 900 kaštoninių keršakandžių feromoninių gaudyklių, tai kainavo kiek daugiau nei 8,4 tūkst. eurų. Vėliau jų nupirko daugiau.

Daugiausia gaudyklių pakabinta Savanorių, L.Asanavičiūtės, A.Goštauto, Žėručio, Antakalnio gatvėse. Savivaldybė pasirūpino ir Vilniaus pilių direkcijos valdomoje teritorijoje B.Radvilaitės gatvėje augančiais kaštonais.

Padėjo aktyvūs vilniečiai

Ankstesniais metais kaštonus gelbėti padėjo ir aktyvūs vilniečiai. Viena medžių gelbėjimo akcijos rengėjų Rūta Šetikaitė prisiminė, kad grėbti pažeistus ir nukritusius kaštonų lapus pakvietė ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose.

Tuos lapus vilniečiai krovė į maišus, kuriuos savivaldybė vežė utilizuoti.

Pažeistus lapus būtina sudeginti, užpilti kalkėmis arba kompostuoti aukštoje temperatūroje, jokiu būdu nemaišyti su bendromis atliekomis, nes kenkėjų vabzdžių – keršakandžių lėliukės tuomet peržiemoja šiltnamio sąlygomis.

R.Šetikaitė pasidžiaugė, kad rengtos akcijos padėjo išsaugoti kaštonus.

Peržiemoja lapų landose

Paprastai per metus išsivysto trys keršosios kandelės generacijos.

Patelės kiaušinėlius deda ant lapų viršutinio paviršiaus. Kai lervos virsta lėliukėmis, jos žiemoja lapų landose, nukritusiuose lapuose, dėl to ir svarbu juos ir surinkti, ir išvežti.

Lervoms pažeidus kaštonus, jų lapuose nebegali vykti fotosintezė ir jie pradeda gelsti, po to ruduoti.

Pažeidimai sutrumpina fotosintezės periodą, sutrikdo visą medžiagų apykaitą medyje ir sumažina jo produktyvumą.

Pažeistiems lapams nukritus vasaros pabaigoje, medžiai sureaguoja ir tais pačiais metais skleidžia naujus lapus. Tai silpnina augalus, jie blogiau žiemoja, prasideda pavienių šakų džiūvimas.

Mieste teks kirsti ir šimtametes egles

Dėl keletą metų didėjančios pagrindinių eglynų kenkėjų – žievėgraužių tipografų populiacijos sostinėje bus kertami medžiai.

Eglės bus kertamos Antakalnio kapinėse, Sapieginės miške, prie Šilo, Viršupio gatvių. Labiausiai kenkėjų apnikti eglynai Rokantiškėse, Antakalnyje prie Šilo gatvės, Visorių-Bajorų miške, naujas židinys aptiktas Gariūnuose prie Titnago gatvės.

Pasak savivaldybės, Antakalnio kapinėse dėl šio kenkėjo bus iškirsta apie 40 medžių, kai kurių eglių amžius siekia ir šimtą metų.

Savivaldybė teigia, kad iškirsti miesto miško plotai per trejus metus atsodinami įvairių rūšių medžiais: ąžuolais, beržais, pušimis, eglėmis. Tačiau atsodinimas bus galimas tik kenkėjams toje vietoje nebeplintant.

„Vilniuje visur, kur tik auga brandžios eglės, yra didesni ar mažesni šių kenkėjų židiniai. Dėl klimato kaitos, karštesnių vasarų žievėgraužių tipografų populiacija sparčiai dauginasi.

Anksčiau per sezoną šie kenkėjai kiaušinėlius sudėdavo du kartus, dabar jau išsivysto trys generacijos“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės miškininkas Š.Bazys.

Žievėgraužių tipografų lervos išgraužia takus po medžio žieve, pažeidžia audinius, kuriais medis apsirūpina maisto medžiagomis, ir medis nudžiūsta. Jie apninka egles, labai retai – pušis, maumedžius, pociūges. Pirmiausia vabalai apninka brandžius, senus medžius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: ar Konstitucinis Teismas apgins prezidentą?