„Turime reaguoti dabar“: skaičiuojama, kad iki 2050 m. Amazonės atogrąžų miškai pasieks kritinį lūžio tašką

Atliktas tyrimas parodė, kad iki 2050 m. beveik pusėje Amazonės atogrąžų miškų gali būti pasiektas lūžio taškas dėl vandens trūkumo, miškų kirtimo ir klimato kaitos. Tai turėtų pražūtingų pasekmių pasaulio klimato sistemai.

Degantys Amazonės miškai. <br>123rf nuotr.
Degantys Amazonės miškai. <br>123rf nuotr.
Degantys Amazonės miškai. <br>123rf nuotr.
Degantys Amazonės miškai. <br>123rf nuotr.
Degantys Amazonės miškai. <br>123rf nuotr.
Degantys Amazonės miškai. <br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2024-02-18 12:23

Naujame tyrime, kuris yra išsamiausia iki šiol atlikta vietinės žmogaus veiklos ir pasaulinės klimato krizės poveikio analizė, įspėjama, kad miškas jau peržengė saugią ribą. Mokslininkai ragina imtis veiksmų, kad būtų atkurtos nualintos teritorijos ir padidintas ekosistemos atsparumas.

Pagrindinis tyrimo autorius Bernardo Floresas sakė, kad jį nustebino rezultatai, pagal kuriuos matomas ankstesnis perėjimas nuo lėto prie spartaus miškų nykimo. Jis sakė, kad miškai jau kurį laiką silpnėjo ir darėsi vis vienodesni. „Turime reaguoti dabar. Peržengę lūžio tašką, prarasime sistemos būklės kontrolę“.

Tam reikia imtis tarptautinių veiksmų, nes net ir vietinis miškų kirtimo sustabdymas neapsaugotų nuo žlugimo, jei pasauliniu mastu nebūtų sumažintas klimatą ardantis CO2 išmetimas.

65 milijonus metų Amazonės miškai atlaikė klimato svyravimus, tačiau dabar regionas patiria precedento neturintį krūvį dėl sausros, karščio, gaisrų ir miškų kirtimo. Dėl to keičiasi miško funkcionavimas, daugelyje vietovių iškrinta mažiau lietaus nei anksčiau, o miškai, kurie anglies dioksido sugerdavo, dabar jį išskiria.

Pastaruosius du dešimtmečius buvo svarstoma apie Amazonės lūžio tašką, o ankstesni modeliai rodė, kad tai gali įvykti, kai bus iškirsta 20–25 proc. miško. Trečiadienį žurnale „Nature“ paskelbtame naujajame tyrime nustatytos kritinės ribos, kurias peržengus miškai gali sunykti vietos, regiono ar net viso biomo mastu.

Apskaičiuota, kad iki 2050 m. 10–47 proc. Amazonės miškų bus veikiami sudėtingų trikdžių, kurie gali sukelti netikėtus visos ekosistemos pokyčius ir neigiamai paveikti regioninę klimato kaitą.

Tyrime nustatyta, kad norint užkirsti tam kelią, reikėtų nustatyti saugią ribą, kuri apimtų apsauginę zoną, kad kertama būtų ne daugiau kaip 10 proc. Amazonės miškų, o pasaulinis klimato atšilimas neviršytų 1,5 proc. palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.

Tačiau viršijimas jau įvyko. Tyrimo metu nustatyta, kad 15 proc. Amazonės teritorijos jau iškirsta, o dar 17 proc. buvo nualinta dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, miškų kirtimo, gaisrų. Dar 38 proc. Amazonės gali būti nusilpę dėl per pastarąjį dešimtmetį užsitęsusių sausrų.

Tyrime buvo nustatytos trys tikėtinos ekosistemos trajektorijos: balto smėlio savana, degraduojanti atvira medžių laja ir degraduojantis miškas – visose šiose trajektorijose būtų daugiau gaisrų ir sausrų.

Centrinėje ir pietinėje Amazonės dalyje sausojo sezono temperatūra jau dabar yra 2 laipsniais aukštesnė nei prieš 40 metų. Modeliai prognozuoja, kad iki 2050 m. sausringų dienų bus 10–30 daugiau nei dabar, o didžiausia metinė temperatūra padidės nuo 2 iki 4 laipsnių. Dokumente teigiama, kad dėl to „miškai ir vietos gyventojai gali patirti nepakeliamą karštį“, gali sumažėti miškų produktyvumas bei anglies dioksido kaupimo pajėgumas.

Keičiasi ir kritulių pobūdis. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio pradžios Amazonės centrinės ir periferinės dalies miškų plotai tapo sausesni. Metinis kritulių kiekis pietinėje Bolivijos Amazonės dalyje sumažėjo 20 mm. Priešingai, vakariniai ir rytiniai Amazonės regionai tampa drėgnesni. Dokumente teigiama, kad jei šios tendencijos išliks, ekosistemų atsparumas pasikeis. Kai kurie regionai taptų savanomis, o didžioji dalis likusios Amazonės dalies greičiausiai išliktų nualinta.

Tai turės didelį poveikį vietos ir regiono gyventojams. Amazonėje yra daugiau kaip 10 proc. Žemės sausumos biologinės įvairovės, joje susikaupia 15–20 metų pasaulio išmetamo CO2 kiekio, iškrenta iki 50 proc. regiono kritulių ir ji labai svarbi drėgmės ištekliams visoje Pietų Amerikoje. Jos hidrologinis ciklas padeda atvėsinti ir stabilizuoti pasaulio klimatą, nors Amazonės svarba ir sudėtingumas nėra iki galo suprantami.

Dokumente pažymima, kad esami kompiuteriniai klimato modeliai tinkamai neatspindi, kaip įvairūs trikdžiai, pavyzdžiui, gaisrai, sausros ir žemės kirtimai, papildo vienas kitą, taip pat neatsižvelgiama į skirtingą poveikį, kurį patiria įvairių tipų miškai; neatsižvelgiama į planus tiesti naujus kelius ir pan.

Dėl nepakankamo esamų modelių sudėtingumo gali kilti nemalonių netikėtumų, pavyzdžiui, praėjusių metų pražūtinga sausra. „Neseniai įvykęs El Nino rodo, kad dabar viskas vyksta greičiau, nei manome, – sakė Floresas. „Turime tikėtis, kad viskas įvyks anksčiau, nei manėme. Turime tai spręsti labai atsargiai. Turime kuo greičiau pasiekti, kad išmetamų teršalų kiekis būtų lygus nuliui, o miškų naikinimas – nuliui. Tai reikia padaryti dabar. Jei prarasime Amazoniją, žmonijai kils problemų“.

Parengta pagal „The Guardian“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.