„Tik prieš keletą dienų žiema persirito per pusiaužiemį, o Meironų gamtos take jau pražydo paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum) ir išdygo austriškoji plačiataurė (Sarcocypha austriaca)!
Briedžiakalnio šešėlyje augantis žalčialunkis įprastai take pražysta tik kovo, balandžio mėnesiais ir netgi pora savaičių atsilieka nuo savo gentainių augančių atviresnėse vietose. Primename, kad šiuo augalu reikia grožėtis per atstumą, nes visos jo dalys yra nuodingos“, – pranešė Aukštaitijos nacionalinis parkas.
Kiek anksčiau portalui Lrytas apie šį augalą pasakojo Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Lukas Petrulaitis. Anot jo, itin gražiais, rausvos spalvos žiedais pražystantis paprastasis žalčialunkis yra vienas iš nuodingiausių Lietuvoje natūraliai aptinkamų augalų.
Susiję straipsniai
„Tai labai anksti pavasarį (kovo – balandžio mėn.) žydintis nedidelis krūmas, kuris vėliau subrandina puošnias, ryškiai raudonas, blizgančias uogas. Dėl savo puošnumo, neretai yra skinamas papuošti namams“, – pasakoja L.Petrulaitis.
Visgi, pasak eksperto, visose augalo dalyse yra aptinkama specifinių cheminių junginių, būdingų šiam augalui – dafnino ir mezerino. Nors augalą liesti, sako jis, nėra pavojinga, reikia užtikrinti, kad ant odos nepatektų šio augalo sulčių. Jos gali sudirginti odą ir sukelti odos uždegimą – dermatitą.
Tačiau ypač akylai šį augalą parsinešus namo reikėtų saugoti nuo mažamečių smalsių vaikų ar augintinių.
„Ypač rimtai galima apsinuodyti suvalgius šio augalo šakelių, lapų ar uogų, o didesnis kiekis gali sukelti mirtį. Literatūroje minima, kad pakramčius žalčialunkio žievės burnoje gali atsirasti atviros žaizdos.
Tačiau, verta paminėti, kad tokie apsinuodijimai yra reti, kadangi tiek uogos, tiek kitos augalo dalys yra ypač nemalonaus skonio ir netyčia suvartojus nedidelį jo kiekį atsiranda atmetimo reakcija“, – pasakoja L.Petrulaitis.