Šaltuoju metų laiku, kai medžiai yra numetę lapus, kur kas geriau matyti, jei jie apkibę amalais.
Panemunės gyventoja Rima Bančkutė pastebėjo, kad amalai yra apėmę Gailutės ir Perlojos gatvių medžius ir pradeda augti net ant obelų.
„Kas amalus turėtų naikinti? Ar mieste kas nors rūpinasi jų genėjimu ir kada tai būtų galima daryti?“ – klausė kaunietė.
Labiau rūpi atnaujinti namą
Panemunės gyventoja Vaida pasakojo, kad Mažojoje gatvėje ant senų beržų taip pat auga daugybė amalų.
Ant kai kurių jų tiek daug, kad papūtus stipresniam vėjui netgi medžių šakos nulūžta.
„Kai buvo keičiami po žeme esantys vamzdynai, darbininkai nupjovė vieną medį. Mes paprašėme, kad jie pagenėtų ir tuos, ant kurių auga amalai, bet darbininkai atsakė, jog čia ne jų darbas, kad turime kreiptis į savivaldybę“, – pasakojo Mažosios gatvės 3-iajame daugiabutyje gyvenanti moteris.
Mažosios gatvės 1-ojo daugiabučio bendrijos pirmininkas Tomas Česlevičius pripažino, jog pastebėjo greta šio ir aplinkinių namų ant medžių augančius amalus, bet gyventojai apie tai, kad juos reikėtų naikinti, nėra diskutavę.
„Šiuo metu mums labiau rūpi prasidėjusi namo renovacija. Kai ji baigsis, gal bus galima pasidomėti ir amalų genėjimu“, – pažadėjo bendrijos pirmininkas.
Auga valstybinėje žemėje
Miesto pakraštyje, Amaliuose, esančios sodininkų bendrijos „Dainava“ pirmininkas Alfonsas Juškys neslėpė, kad sodininkai tikrai susiduria su problemomis dėl vaismedžiuose atsirandančių amalų.
„Vasarą ar rudens pradžioje ant obelų šakų atsiranda amalų kupstelių. Kai amalai būna apie 10 centimetrų skersmens, juos nuplėšiu, kad neužaugtų didesni ir iš vaisių, taip pat medžių neišsiurbtų naudingų medžiagų“, – pasakojo A.Juškys.
Sodininkų bendrijos pirmininkas mano, kad amalai į vaismedžius vis įsimeta, nes aplink sodų teritoriją auga seni medžiai, kuriuose jų gausu.
„Kai kurie amalai labai dideli, nes niekas jų nenaikina. Tie medžiai auga valstybinėje žemėje, todėl mes nieko padaryti negalime“, – tikino sodininkų bendrijos pirmininkas.
Vien tik amalų nešalina
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Radeta Savickienė pripažino, kad amalas yra parazitinis visžalis augalas, kuris siurbia savo medžio šeimininko sultis.
Dažniausiai amalai parazituoja ant beržų, tuopų, kai kurių vaismedžių, ir jie nėra saugomi. Laikantis protingumo kriterijų amalą galima naikinti, nes nekontroliuojamas išplinta po visą medį ir galiausiai jį sunaikina.
Amalus, lesdami jo uogas, platina paukščiai, Lietuvoje dažniausiai – strazdai.
„Miesto savivaldybė amalų plitimą stengiasi kontroliuoti – valstybinėje žemėje vykdoma jų židinių stebėsena. Pavieniai amalų visiškai nustelbti medžiai šalinami, mažiau užsikrėtę – genimi, kartu išrenkant ir amalų krūmus“, – aiškino R.Savickienė.
Amalų plitimo kontrolės darbai dažniausiai atliekami kartu su tos vietos želdinių tvarkymu ištisus metus.
Tiksliniai amalų šalinimo darbai paprastai neorganizuojami.