Šis užklydėlis jau pastebėtas Vilniuje, Pilaitės, Balsių, Gineitiškių, Visorių, Žvėryno mikrorajonuose.
Kuo šis atvykėlis ypatingas ir ar verta sunerimti?
Šis kenkėjas yra tikras polifagas, t.y. maitinasi skirtingomis augalų rūšimis, priklausančioms įvairioms augalų šeimoms. Tai reiškia, kad jam gardus kąsnelis yra jūsų braškių lysvė, rododendras sode, vijoklinė gebenė, tuja ar avietės lapas kieme. Šis kenkėjas ne tik apgraužia lapus, bet jo lervos vystosi dirvoje ir naikina augalų šaknis.
Toks „dvigubas smūgis“ augalui reiškia sulėtėjusį augimą ar net visišką sunykimą. Pasižymi atsparumu šalčiui – gerai prisitaiko prie mūsų klimato. Taip pat turi ilgą kiaušinėlių dėjimo laikotarpį – nuo gegužės mėnesio iki pat rudens.
Kaip šis kenkėjas atsidūrė Lietuvoje?
Kaip jau buvo minėta, vabalas neturi sparnų, tad vienintelis realus ir galimas būdas jam atkeliauti į Lietuvą buvo per augalų prekybą su dekoratyviniais augalais iš Vakarų ar Centrinės Europos.
Šis straubliukas yra kilęs iš Alpių regiono (Šveicarijos, Italijos, Austrijos, Prancūzijos), bet pastaraisiais metais sparčiai plinta visoje Europoje – aptiktas jau ir Švedijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Danijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, o dabar ir čia – Lietuvoje.
Kiekvienas pastebėjimas – reikšmingas žingsnis
Otiorhynchus pseudonothus – tai ne šiaip nekviestas svečias, o tylus užkariautojas, kuris sėkmingai įsitvirtina mūsų soduose ir daržuose. Jo gebėjimas prisitaikyti, plisti per prekybą augalais, o svarbiausia – daryti ilgalaikę žalą tiek žemės ūkiui, tiek mėgėjiškai augalininkystei, verčia mus ne tik stebėti, bet ir veikti.
Mokslininkas Vytautas Račkauskas kviečia stebėti braškių, rododendrų, tujų, gebenių ar kitų dekoratyvinių rūšių lapų pažeidimus ar įtartinus vabalus bei pranešti pastebėjus ką nors įtartino.
„Būčiau nuoširdžiai dėkingas už galimybę apžiūrėti radinius vietoje ar gauti informaciją. Tai užtruks vos kelias minutes Jūsų laiko, tačiau gali turėti didelę mokslinę ir praktinę vertę.
Kiekvienas Jūsų pastebėjimas padeda mums ne tik geriau suprasti šio kenkėjo paplitimą, bet ir kurti veiksmingas apsaugos strategijas – tokias, kurios padės ateityje išvengti didesnių nuostolių mūsų soduose ir ūkiuose“, – sakė V.Račkauskas.