Miestai – palanki terpė invaziniams augalams plisti. Ne išimtis ir Vilnius. Čia jie sparčiai dauginasi, nustelbia vietines rūšis ir trikdo ekosistemas.
Vilniuje didžiausią grėsmę kelia Sosnovskio barščiai, didžiosios ir kanadinės rykštenės, uosialapiai klevai, gausialapiai lubinai ir vienmetės šiušelės. Miškuose ir pakrantėse ypač plinta bitinės sprigės.
Šįmet sostinė imasi aktyvių veiksmų kovoti su invazinėmis rūšimis – pasitelkus mokslininkų įžvalgas rengiami Sosnovskio barščių, kanadinių rykštenių ir invazinių šliužų – ispaninių arionų – naikinimo planai. Bus šalinami ir uosialapių klevų sąžalynai.
Vis dar skina puokštėms
Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Zigmantas Gudžinskas pastebėjo, kad mieste vos ne kiekviename žaliame plote galima aptikti invazinių rūšių.
Pastaraisiais metais ypač išplito didžiosios bei kanadinės rykštenės. Daugelis vilniečių dar nežino, kad tai invazinis augalas, todėl jį skina, naudoja puokštėms.
2023 metais rykštenių buvo nušienauta apie 8 hektarus, o šiemet planuojama šiuos augalus naikinti nuosekliai. Rykštenės plinta tiek sėklomis, tiek šakniastiebiais, todėl svarbu jas šienauti dar neprasidėjus sėklų brandinimui – liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Vis dažniau pastebima ir japoninių reinutrių, vis dar gyventojų sodinamų sodybose, tačiau jos patenka į gamtą ir gali tapti pavojinga invazine rūšimi.
Privačių sklypų nepaliks
Savivaldybė naikina ir Sosnovskio barščius. Praėjusiais metais jie naikinti net 170 vietų – apie 64 hektarų plote.
Nors kai kuriose teritorijose pavyko sumažinti augalų skaičių, užfiksuota ir 30 naujų židinių.
„Baigiame rengti naują veiksmų planą, kuriame numatomas Sosnovskio barščių, rykštenių ir ispaninių arionų naikinimas. Į jį įtrauksime ir privačius sklypus“, – žadėjo savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio vyriausiasis specialistas Emilis Tamošiūnas.
Efektyviausi naikinimo būdai bus parenkami konsultuojantis su mokslininkais.
Persikraustys į Šeškinę
Uosialapiai klevai šalinami iš Neries ir Vilnios pakrančių, o atžalos reguliariai šienaujamos.
Šiemet klevai bus naikinami ir Šeškinės šlaitų geomorfologiniame draustinyje, tarp prekybos centro „Akropolis“, Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių.
Nedideli medeliai bus nupjaunami, o didesni nudžiovinami į medžių kamienus sušvirkščiant herbicidų. Tai efektyviausias būdas kovoti su šiais augalais, nes taip jie neatželia.
Tiesa, prie vandens telkinių herbicidai nenaudojami dėl pavojaus vandens ekosistemoms.
Auga ir ties aplinkkeliu
Invaziniai augalai itin veša apleistuose plotuose, statybvietėse, pasklinda su atvežtiniu gruntu.
Tiesiant Vakarinį aplinkkelį kartu su gruntu buvo atvežta įvairių invazinių augalų sėklų – Sosnovskio barščių, gausialapių lubinų, vienmečių šiušelių, raukšlėtalapių erškėčių, rykštenių, todėl jų galima pastebėti aplinkkelio šlaituose.
Invazinių rūšių židiniai taip pat susidaro gyventojams neatsakingai tvarkant žaliąsias atliekas.
„Sodininkai ir daržininkai galvoja: nieko čia tokio, išmečiau žolę ar išrautas piktžoles iš savo sklypo, juk tai organika, greitai supus.
Tačiau su atliekomis į gamtą patekę svetimžemiai augalai pradeda nekontroliuojamai plisti ir užgožia vietines rūšis“ , – atkreipė dėmesį Z.Gudžinskas.
Keičia dirvožemio sudėtį
Vilniaus apylinkes pasiekė ir tikras daržininkų siaubas – ispaniniai arionai. Jie greičiausiai atgabenti su sodinukais.
„Dirvožemis – kaip gyvas sudėtingas organizmas. Jame glūdi daug augalų sėklų, grybų sporų, vabzdžių lervų ir kiaušinėlių, įvairių mikroorganizmų. Viso to atsivežama iš kitų šalių, o neturėdami natūralių priešų svetimi organizmai pradeda plisti ir kenkti aplinkai“, – pasakojo Z.Gudžinskas.
Invaziniai augalai ne tik nustelbia vietines rūšis, bet ir keičia dirvožemio sudėtį. Pavyzdžiui, lubinai išskiria daug azoto, o rykštenės paveikia dirvožemio mikroorganizmus. Dėl šių pokyčių išnyksta natūralios buveinės, mažėja gyvūnų įvairovė.
Tyrimai rodo, kad invaziniai gausiai žydintys augalai pritraukia daugiau apdulkintojų, todėl vietinių augalų žiedai lieka neapdulkinti ir nesubrandina sėklų.
Z.Gudžinskas pabrėžė, kad kova su invazinėmis rūšimis įmanoma tik bendradarbiaujant: „Savivaldybės turi nuosekliai naikinti invazines rūšis viešosiose erdvėse, o gyventojai tai daryti savo sklypuose, atsakingai kompostuoti atliekas, o želdinimui rinktis vietinius augalus.“