Daugumą šio grybo pamėginti suvilioja jį ragavusių atsiliepimai – vieni skonį prilygina žuviai, kiti net mėsai, o įspūdingai jis atrodo dar augdamas, mat tituluojamas vienu aukščiausiu Lietuvoje augančiu grybu.
Visgi žvynabudžių rūšių yra ne viena, kas dažnai ir suklaidina grybautojus. Taip nutiko ir „UAB Pagalba pirmiausia“ direktorei Agnei Jankauskienei.
„Didysis paradoksas tame, kad pati vedu pirmos pagalbos mokymus, pati esu LSMU doktorantė, skubios medicininės pagalbos studentė ir pati taip apsigavau“, – portalui Lrytas sakė A.Jankauskienė.
Pati šiuos grybus ji sako valganti jau dešimtmetį, todėl net nesudvejojo, kai vedžiojant šunį akis užkliuvo už daugybės šių miško gėrybių.
„Grįžę namo, užmigdėme vaikutį nakties miegeliui, o aš ėmiausi kepti labai skanių grybų! Vyras trumpam išvažiavo pas draugą meškerę užmesti, o aš, kaip tikra grybų mylėtoja, suvalgiau ne tik savo porciją, bet ir jo nemenką dalį“, – įraše dalijosi moteris.
Visgi vos po 20-ies minučių pasireiškė pirmieji apsinuodijimo simptomai, o moteriai kaltininkas iškart buvo aiškus.
„Vemiu, geriu vandenį, vėl vemiu. Skambinu vyrui – tu tik nevalgyk grybų, kurie ant stalo! Laimei, vaikelio savo nepamaitinau. Kviečiam greitąją. Aš dar pasitikslinu Apsinuodijimų centre ir gaunu tuos pačius patarimus“, – prisiminė A.Jankauskienė.
Anot jos, ne veltui patyrę grybautojai rekomenduoja rinkti tik tas žvynabudes, kurių kepurėlė siekia 30 cm skersmenį. A.Jankauskienė taip pat primena, kad kuo vėliau pasireiškia simptomai, tuo grybas pavojingesnis.
„Laimei, pajutau iškart. Kolegos iš GMP siūlė plauti skrandį (kas patyrė – žino, jog tai menkas malonumas), bet įtikinau, kad viską išvėmiau ir skrandis švarus. Vis tiek tenka važiuoti stebėti kepenų rodiklių – nuodingi grybai pažeidžia būtent kepenis.
Naktis priimamajame, kraujo tyrimai, vaistai nuo pykinimo, lašelinė, po 6 valandų – pakartotinis tyrimas. Rodikliai nepakilę, priešnuodžių nereikia. Grįždama galvojau: kokia gudri ta gamta… Ir kaip dar mūsų protėviai sugebėdavo ištempti iki 25 metų.
Ką daryti, jei įtariate apsinuodijimą grybais, trumpai. Nedelsdami nutraukite valgymą, kuo greičiau sukelkite vėmimą (jei esate sąmoningi), skambinkite Apsinuodijimų centrui +370 5 236 2052, kreipkitės į GMP – net jei simptomai praeina, tai labai svarbu. Ypač, jei tai vaikas, be jokių klausimų.
Išsaugokite likusius grybus – jie padės nustatyti rūšį. Ir jokių liaudiškų priemonių kaip pienas, alkoholis. P.s. pridedu nuotrauką grybų, kurių, pagal jų dydį, negalima vartoti“, – patarė moteris.
Kaip atpažinti?
Gamtininkas Andrius Gaidamavičius sako, kad valgomos Lietuvoje tik skėtinė ir šiurkščioji žvynabudės, o pagrindinis jų skiriamasis bruožas – dydis. Tiesa, šiurkščiosios žvynabudės dažnam rasti nepavyksta, todėl dažniausiai kaip valgoma įvardinama tik skėtinė.
„Jos išsiskiria tuo, kad yra didelės. Kepurėlė mažiausiai 15 cm turėtų būti, kai išsiskleidžia. Tik tokias ir reiktų rinkti. Skėtinė auga ir pievose, ir pamiškėse“, – patarė gamtininkas.
Jis spėja, kad dažnas skėtinę žvynabudę sumaišo su žvynabudėlėmis. Iš išvaizdos panašiais, bet gerokai mažesniais ir nuodingais grybais. Pastarųjų rūšių gausa – didžiulė, o atskirti jas sunku net patyrusiai akiai. Būtent todėl gamtininkas dar kartą rekomenduoja rinkti tik pakankamai didelius grybus.
„Žvynabudėlių kepurėlė siekia iki 10 cm, būna ir visai smulkučių. Skėtinė žvynabudė nebūna maža net susiskleidusi“, – kalbėjo A.Gaidamavičius.
O vertinamas šis grybas, pridūrė A.Gaidamavičius, dėl specifinio skonio ir paruošimo būdo – voliojamas miltuose, kiaušiniuose, džiuvesėliuose bei kepamas aliejuje.
„Kai grybas tampa plokščias, patogu jį volioti ir kepti, tai net ir žinant, kad tai skėtinė žvynabudė, geriau palaukti, kol išsiskleis. Kepurėlė būna gerokai didesnė nei 15 cm, tada jau ir garantija, kad tikrai skėtinė“, – sakė gamtininkas.
Visgi jei dvejojate, A.Gaidamavičius rekomenduoja grybus palikti miške.
„Jeigu internete pamatai nuotraukas ir tik ieškai panašių, tai – pirmas apsinuodijimo būdas. Per vieną iš mano žygių Santaros klinikų gydytoja pasakojo, kai žmogus, prisižiūrėjęs feisbuke, nusprendė pasirinkti meškinių česnakų.
Nuėjęs į mišką prisiskyrė pakalnučių lapų. Jie panašūs, bet mirtinai nuodingi, turi širdį veikiančių glikozidų. Jam vos nesustojo širdis“, – įspėjo A.Gaidamavičius.