Išrinkti geriausiai besitvarkantys privačių miškų savininkai Lietuvoje

2025 m. gruodžio 9 d. 10:56
Praėjusią savaitę Vilniuje įvyko konferencija „Miškas žmogui, žmogus – miškui“, skirta konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“ rezultatams aptarti. Renginys subūrė privačių miškų savininkus, miškininkus, politikos formuotojus ir aplinkosaugos ekspertus, rašoma pranešime žiniasklaidai. 
Daugiau nuotraukų (4)
Konferencijos metu buvo apdovanoti konkurso dalyviai ir prizininkai, pasidalinta gerąja patirtimi, o pirmosios vietos laimėtojas pristatė savo miško valdos tvarkymo pavyzdį.
Daugiau nei du dešimtmečius rengiamo tradicinio konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“ 2025 metų absoliučia Lietuvos nugalėtoja tapo 58 ha Valei Nagelienei priklausanti miško valda Rokiškio rajone. Konkurso vertinimo komisijos pirmininkas Antanas Žulys tradiciniame laureatų apdovanojimų renginyje informavo, kad šiemet iš viso buvo aplankyta ir atitinkamais balais įvertinta net 90 miško valdų, o nominacijas trijose kategorijose bei pagal apskritis pelnė 19 nominantų.
Konkurso rengėjus ypač džiugina, kad kasmet daugėja savininkų, kurie patys registruoja savo valdas, vertinamas pagal miško ugdymo, atkūrimo, sanitarinės būklės, infrastruktūros priežiūros, bioįvairovės išsaugojimo bei kitus kriterijus. Geriausiai šiemet pasirodė Panevėžio (4 prizininkai) ir Marijampolės (3 prizininkai) apskričių savininkai, kitose apdovanoti 1–2 laureatai.
Pavyzdingiausios miško valdos apdovanojimus atsiėmė laureatės vyras Alfonsas Nagelė ir sūnus Raimundas. Alfonsas prisiminė jaunystę, kai žemė prie Latvijos sienos buvo jo šeimos nuosavybė, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vėl sugrįžo į jo ir vaikų rankas.
„Kai ten dabar nuvažiuoju, yra ką prisiminti, pažiūrėti, pavaikščioti. Reikia manyti, kad tie miškai dar gražės, nes jie yra visa paguoda, kiek jėgų juose atgauni, pailsi“, – kalbėjo vyras ir palinkėjo visiems savininkams gero miškininkavimo.
Rokiškėnas Raimundas Nagelė sakė, kad jam labai smagu ir kiek netikėta, nes gerai valdose besitvarkančių tikrai yra nemažai. „Kaip greitai bėga laikas, tą valdą mama ir tėtis pradėjo tvarkyti, aš buvau miškininkas, tai prisidėjau savo žiniomis ir dabar šią valdą tvarko jau mano sūnus.
Jai jau 35 metai, tad matau didžiulį pokytį: sutvarkyti keliai, privažiavimai, praktiškai žinomas kiekvienas medis, atlikta nemažai racionalių darbų, iš krūmynų iškilo našiai augantis miškas, jau atrodo net ne jauni medynai, dabar širdis šiame miške dainuoja. Pamenu, prieš 30 metų atvažiuoti reikėjo arba vežimo, arba gero traktoriaus, dabar gali laisvai su automobiliu ar dviračiu.
Tas nuoseklus darbas, griovių, kelių tvarkymas, pralaidų atnaujinimas, miško atželdinimas, menkaverčių medžių keitimas kitomis rūšimis duoda rezultatą“, – kalbėjo Raimundas.
Jis pasidžiaugė, kad labai dažnai savo miškuose sutinka žmones, kurie vakšto su lazdomis, o kai paklausia, kodėl pasirinko tokią nuošalią vietą, pastarieji atsako, kad čia galima ramiai pabūti, čia nemato šiukšlių.
„Mūsų stiprybė ir būtų, kad žmogus galėtų džiaugtis, matytų sutvarkytus miškus, linkėčiau visiems savininkams tą padaryti, nors tai ir nelabai apsimoka“, – paragino jis.
Raimundas nesigaili, kad prieš tris dešimtmečius įsikūrė senelių krašte ir tikina, kad tėviškė jam labai brangus, įdomus, širdžiai mielas kraštas, iš kurio niekur nesinori keltis ir neliūdina jokia atskirtis.
„Kai su žmona atvažiavome į atokią Suvainiškio girininkiją, kurioje girininkavau 17 metų, buvome neseniai vedę, turėjome kelių mėnesių sūnų, antras irgi gimė čia. Vyresnėlis Lukas sugrįžo po studijų ir užsiima vyndaryste, o jaunėlis Simas pasirinko miškininko profesiją ir padeda dirbti miške.
Viską kūrėme po truputį – atgavau senelių žemes, už kurias galėjau pasiimti miško, taip pat kaip girininkas gavau 5 ha miško. Iš pradžių turėjome 10, po to – 15 ha, plėtėmės labai palaipsniui. Man atrodė, kad miškas ateityje bus vertingas ir reikia planuoti darbus ne šiai dienai, o keliasdešimt metų į priekį. Pirmų uždirbtų pinigėlių neišleidau nei naujiems automobiliams, nei gražiems batams ar kelionėms, o investavau į mišką“, – sprendimais džiaugiasi Raimundas.
Antrojoje renginio dalyje vyko apskritojo stalo diskusija „Privačių miškų ateitis: gaimybės ir pokyčiai“ kurioje dalyvavo: LR Seimo nariai Audrius Radvilavičius ir Simonas Gentvilas, Valstybinės miškų tarnybos vadovas Mindaugas Tarnauskas, LMSA narė Renata Dumbravienė, Lietuvos miškų ūkio rūmai vadovas Remigijus Bakys, LR Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius.
Taip pat Darnaus miškų valdymo centro vadovas Alfredas Galaunė pristatė Lietuvos PEFC miškų sertifikavimo sistemą, atveriančią naujas galimybes miško savininkams ir stiprinančią tvaraus miškų ūkio kryptį Lietuvoje.
miškaimiškininkaiTvarumas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.